***Birželinukai***

Prašom plačiau, man įdomu ar tai yra tai, apie ką aš galvoju


Nepergyvenk, dažnai savaime išsisprendžia, bet patariu ir literatūros truputuką pasiskaityti, nes tokių vaikučių auklėjimas skiriasi nuo įprasto, jie kartais gali daryti viską atvirkščiai, užsisklęsti, jei mama per griežta ir pan. Žodžiu, reikia truputį daugiau laiko ir kantrybės, viskas bus ok.
Mano brolis buvo gyvas sidabras, kaip mes su juo vargom , net minutės nenustygdavo vietoje, man atrodė, kad jau mokykloje jam bus "kapiec", bet nieko, išaugo vaikas ir gana protingas, gerai mokosi. Didelių bėdų nėra su juo. Tiesa, lankė sporto būrelius, tai leido jam išlieti energiją ir net sporte sekėsi labai neblogai.


aha juokinga . Man tai yra ne nauja, kaip minėjau, iš brolio daug dar atsimenu tokių dalykų, o ir mano mažoji jau nėra iš tų ramiųjų, gal prie aktyvesnių priskirčiau... Manau, daugelis vaikų judrūs ir aktyvūs, juk tai yra vaiko bruožas, jei vaikas per daug ramus tada irgi turi būti neramu

Mūsų tai pagrindinė bėda yra kaip mes sakom "įsakomoji nuosaka" (liepiamoji nuosaka ). "Imk", "duok", "ateik"... Dažnai vietoj to, kad paprašytų pazirzia atėjus... Tai mokomės gražiai paprašyti, kad sakinukas prasidėtų žodeliu "prašau", baigtūsi "ačiū". Sekasi neblogai. O šiaip tai neblogai jau ir parduotuvėje ramiai prekinamės, ir į svečius galime nueiti, ir kavinėje gražiai pavalgom... Ai, dar nemėgsta tvarkytis Kovojam... Na, o šiap tai pas draugų vaikus didesnių išdykimų ir neklausymų matau, viską leidžia jiems, cypti, rėkti, dūkti. Man kaimynų gaila, tai ir drausminu. Apskritai, sakyčiau, kad tikrai negalim skūstis

Sveikos
Na ir daug prišnekėjot. Pas mus irgi tvarka šiokia tokia kažkokia yra Nes šiaip manau kad turi būt ir režimas ir ribos kažkokios. Dėl tvarkos, tai neleidžiam imti jokių aštrių daiktų, draudžiam muštis (nelabai ir bando) Kai ožiuojasi nukreipiam į kitą kambarį "vienumoj pasėdėt ir pagalvoti" , tai labai greit apsiramina ir grįšta...
dėl tvarkos tai būna kad pažaidus pati susitvarko, o kai aš tvarkausi tai dažniausiai padeda...daugiausiai tai primėto savo flomasterių be kamštukų , nes labai daug paišo, tai mokomės kad reikia uždaryt jog jie paskui nebūtu blogi šiaip mėgsta ruošoj dalyvaut...Kartu sausainius darom, kambarius šluojam , ir skalbinius padavinėja kai džiaustau... Namie visada užsideda tapkutes ir dar žiūri kad mes su tapkėm būtumėm. Tas pats su visom kepurėm ir pirštinėm, čia jau jokių dvigubų standartų dar primena kad išeidama iš namų išjungčiau šviesą ir pasiimčiau telefoną Smagiausias dalykas tai važiuot iš darželio su autobusu ir valgyt autobuse šviežias spurgas, eidama iš darbo vis nuperku. Kadangi kitų saldumynų nemėgsta tai lepinamės taip
Apetitu panelė nesiskundžia, vis dar labiausiai mėgsta mėsą, sriubos irgi beveik visos laaabai patinka (šiandien rugštynių tėtis virė tai per dieną jau 3 lėkštutes suvalgė ) pradėjo jau valgyt ir blynus (darželio įtaka matyt) , vis dar ignoruoja tik visokius varškėčius, apkepus, ir košes....Valgom visaip -ir prie televizoriaus , ir pati pavalgo ir mano pietūs būna atsisėdus ant kelių sušluoja (tarkim buvo makaronai su mėsa, tai mamai lieka tik makaronai o mėsa Amelijai)
Dėl liepiamosios nuosakos ir pas mus buvo periodas, bet tėtis kažkaip vis neklausė jos ko žodelio prašau nesakydavo, tai dabar kaip maža damutė visur tik prašom paduodi, prašom paimti, prašom valgyti....

Oj, šaunuolės mamos..manoji kai ko nori , labai labai labai nori greitai Čia ir dabar tai ir kojom trepsi ir rėkia. Prašau- žodelio dar tarti nemoka, o ASIU (ačiū) tai visada pasako.

aha visos aktyvuolės kurios pirmus augina , aš irgi tokia buvau , o dabar viskas kitaip , , oo be to vaikas vaikui nelygus

Kad aš ir su pirmu minkšta buvau, kai jau sunervuoja užrėkiu, o šiaip, ką skaitydavau- tik Mamos žurnalą. O su antruoju vaiku išvis žurnalų nebeskaitau, tik kelias knygas. Kartais, MB sako, kad aš pirmagimį labiau lepinu, negu mažę, bet esmė tame, kad tas pirmagimis švelnesnio būdo, o mažė- tai jau diev padėk- užsipyrusi, rėksniukė, tvirtesnio charakterio.

O pas mus laaaabai didelis pasiekims . Vakar, po keliu mano paprasymu sudeti ismetytas kaladeles i kibireli, surinko visas iki vienos. Tai abi buvom labai patenkintos. Ti musu pirmas savo zaislu susitvarkymas.Gal gi prades po biskuti girdeti ka sakau
Siaip tai gal tik man taip pakliuvo, bet kazkaip ka skaiciau apie vaiku auklejima, tai sakyciau man - ka skaiciau, tai amerikieciu. Ju poziuris i vaiku auginima skiriasi ir ta visiska laisve na nezinau. Kazkokia, kad ir minimali tvarka ir disciplina turi buti.
Gal kas atrado kokia gera knyga apie vaiku auklejima.

na ka aš žinau, ką čia per daug pasakot. Tiesiog paimu, pasodinu ant pagalvėlių, "duodu" į rankas įsivaizduojamą kantrybę, kurią jis turi ramiai laikyti. Kalbamės. Kai nusiramina, "atiduoda" man kantrybę

visai gal ir idomu...bet maniske kai pradeda oziuotis,tai nesiklausytu visai..nes ir taip per rekimus,vos ka pasakau...bet pas mane net visos mano drauges stebisi,kokia Nikole patapo... reiskias yra progresas...gal ja sitas dalykas taip paveike...nes as niekad jos nepurciau ir nekeliau pries ja ranka ir nerekiau.. nu nzn...svarbiausia kad susitvarke viskas... kiekvienam vaikui savo metodas.....

As galvojau apie stebuklingas pagalveles,kad cia tokios su šypais(tipo masažui)

čia tai geras. Ir man gerai būtų


Aš tai nete daug randu, atsirenku kas atrodo tinkama ir pan. Daug patarimų



Yra dar toks būdas, kad pasodina vaiką ir jis turi pasėdėti ramiai tiek minučių, kiek turi metukų. Bet manoji, jaučiu, neklausytų.

Zlata na tavo Ameliukas, ot rūpestinga

Erika, be kepurės manęs ir neišleidžia, būtinai turiu užsidėti, o jei bandau paaiškinti, kad nereikia MB tuoj pat pritaria Erikai, taip kad tenka eiti su kepure

pas mus dabar irgi toks periodas prasidejo,kad jeigu sakom ar si sako,nenoriu ar panasei,tai mes sakom "Reikia Nikole,reikia",vos ne kaip is Fiilmo Surikas gaunasi
Snd buvo drauge su vaiku,tai valgo jie abu sriuba ir tas sako nenoriu,o Nikole rekia is kito galo stalo reikia Erika(cia taip visus vaikus vadina iki siol situ vardu),reikia....tai tas ir klauso ,valgo....

riekia