nu kraupoka klausytis kai kurių mamyčių aiškinimųsi...žodžiu, kaip visad panikuojama prarast vyrą o ne išnaudoti laiką kurį ramybėj gali skirt sau ir kūdikiui/vaikui. ypač žadą atima komentarai: nehigieniška su tėvais miegot...nu žodžiu - arba tarybiniai laikai vėl apie mus...arba amerikonizmo sindromas...vaikas lygu atskiras kambarys lygu grotos lygu mobili auklė ir tipenanti mama į antrą aukštą, išssekus aišku, nes juk yra fobijos apimta, svarbu VYRAS IR JOS SEKS gyvenimas nenukentėtų...
juk jei yra kūryba santuokoj, yra būdai būti kartu. bet daugelis komentarų dvelkia tiesiog vaiko baime...nehigieniška. tai kam išvis gimdyti? juk gimdamas vaikas pereidamas mamos takais ir dedamas prie krūties natūraliai apsivelka šeimos bakterijomis ir įgyja joms atsparumą. juk atskirti nuo mamų vaikai, skaitėt,gi, kaip tik sirgdavo dažniau, todėl ir gimė visas tas perversmas-nekankint vaiko ir mamos, LEIST jiems miegot ir žindyt/žįst...
nesu mama dinozaurė, nesu absoliuti natūralistė, palyginus su išvis kitomis, bet esu prieš nesveikas baimes ir fobijas, ypač įsitikinimą kad kūdikis išskiria žmoną ir vyrą...mano įsitikinimu, kaip ir tikiuos kitų mamų, kurios čia nepasisakę, lovelė maniežas ir vaikstynė yra vaikų kalėjimai (nebent naudojami ekstra sąlygomis...) ir kūdikis vaikas turi teisę būti kartu su artmiausiu žmogumi, juk ir mes suaugę sau pasiliekame teisę būti su vyru...ir užmigti su juo, o jau mažas kūdikis turi vienas išmokt tamsoje kaip zombis/kareivis ar dar kažkas miegot, ir laikomas, nenormaliu jei neužmiega...
kiekviena renkasi savo vaikų auginimo kelią, bet gaila, kad su gimdymu, mamos, nugąsdintos silpnos vyrų prigimties ir nervų, apleidžia vaikus...tuomet vistiek lieka pervargusios, o vyras - norės, vistiek nueis šalin....kitas, žiūrėk net ir sekso kasdien gaudamas...
Kartais taip norisi žmogų pasiųsti kur nors toli, bet pasižiūri į jį ir supranti, kad jis jau visur buvo.