QUOTE(*ultraviolet* @ 2010 01 26, 10:07)
Cia nebuvo kalba kad mane vyras paliko del kitos...tai as geriau noreciau kad mane paliktu del kitos negu apgaudinetu

Kai suzinosiu kad vyras man neistikimas tikrai nebegsiu pas drauges ir neklausiu "AR TU ZINOJAI" bet jei pasakytu kai pasiguosciau kad zinojau man butu pikta kad mano mylima drauge leido taip su manim elgtis ir negalejo ateit ir pasakyt

O jei po to dar su vyru ir susitaikyciu zinociau kad drauge kuri man pasake apie vyro neistikimybe yra tikra drauge ir kja galiu pilnai pasitiket...
**O jums vyro triusiku skalbimas ir t.t malonumas?

jus nesijauciat zeminama kai jis linksminasi su kita gyvena malonumu jai sako komplimentus nese geles ir t.t o jus namuose mezgate jam vilnones koines?
Žmonos ir vyrai nepaliekami dėl kito žmogaus per vieną naktį. Normalu, kad kažkurį laiką teks apgaudinėt. Kuo stipresni saitai - tuo ilgiau tas truks, tai nėra nei vienai pusei malonus procesas.
Kalbu iš savo patirties, pati dabartinį savo vyrą susitikau dar būdama artimuose santykiuose su ex, su kuriuo buvom susižadėję, jo tėvai - nupirkę ir įrengę naują butą Jeruzalėj. Dabartinis vyras tiesiog valandom vis labiau mane traukė, o ex - vis daugiau atsirasdau kabliukų. Galvoji, labai gera nuo mylymo atsiplėšus eiti pas
nebemylimą? O ką tėvams sakyt? Ką draugams? Galų gale kaip parėjus bučiuotis ir mylėtis, kaip nebūt suirzusiam? Tai buvo pats klaikiausias mano gyvenimo etapas, kai reikėjo svarstyti ar aukotis nemylimam ir žinot, kad ne su juo noriu gyvent, ar spjaut į savo moralę??
Oi, exo mama manęs tikrai nepaglostė, ir butą prikišo, ir pinigus, kuriuos man išleido, net mano mamai skambino mane iškolioti

ir ačiū D, kad manęs ten nebėra, nebūtų buvę man ten saldu, ir šitoj temoj ne apie mošą guosčiaus, o apie anytą-velnio pramanytą
**Man triusikas - kaip ir bet koks kitas rūbas.
Šiuo metu, kaip ir kelis metus prieš, ir panašu, kad ir ateinančius metus taip pat.. Mano vyras dirba ir neša pinigus namo. Man tai yra begalo svarbu, kad galiu su vaikais sėdėt namie, kad nereik dabar eit vaiką močiutei palikus kokion maximon dirbt, kad apskritai esu aprūpinta viskuo ir gyvenu patogiai. Tai yra tikrai labai didelis vyro pasiaukojimas, juk galėtų būt viengungis visus tuos pinigus sau turėt
Bet jis nesijaučia išnaudojamas ir žeminamas, kaip ir aš nesijaučiu savo ruoštu namų ruoša pasirūpinusi.
Apie neištikimybės šmėklą mūsų šeimoj aš tikrai negalvoju. Negaliu guldyt galvos, kad po 10metų nerasiu geresnio ir kad vėl nepaslysiu

, tai jau ką apie vyrą sakyt? Todėl rūpinuos tik, kad šeimoj visad būtų atvirumas ir sąlygos pačiam pasisakyt, kad "žinai, aš nebesijaučiu su tavim taip gerai, kaip kažkada.."