QUOTE(Upokšnis @ 2010 02 19, 10:51)
Tik ji viena žino, kodėl taip elgiasi. Gyvenkit savo gyvenimą ir nesistenkit anytai įtikti
O kokia kitos (mylima) marčios nuomonė apie anytą? Gal ten atvažiavus anyta jus kelia į padebesius ir reiškia nepasitenkinimą ana marčia
Et, vakar tiesiog issiliejau, nes buvo viskas susikaupe
O siaip tai as jos elgesio negaliu paaiskinti. Su ana marcia bendraujame ne itin artimai. Tiesa, draugiskai ir viska, taciau jei butume svetimi zmones, tikriausiai draugemis artimomis nebutume. Jausmas toks, lyg neturetume apie ka kalbeti.

Ana marti uz mane vyresne keliais metais. As vyro seimoje esu jau astuoneri metai, ana marti pusketvirtu metu. Kai ji atsirado, mes buvome uzsienyje. Kai parvaziavome, tada susipazinome. O anyta labai aukstino ana marcia, kaip ir seniau, taip ir dabar, kiekviename zingsnyje apie ja pasakoja. Bet kai pagalvoju, ji ir ta sunu myli labiausiai. Gal del to ir marcia taip myli
Ai, tiek jau to.
Kaip ir sakot, geriau gyventi savo gyvenima. Tik vat kai iskaudina, ar prisneka kokiu nesamoniu, tai sukyla visi jausmai. Juolab, kai tikrai stengiesi, is dusios viska darai, leki is paskutinio... o anie viska atmestinai, atmestinai... ir vistiek jie jai yra patys paciausi. Velniop... ech, gerai kad jus esate, nors issisneket galima.
Papildyta:
QUOTE(gussta @ 2010 02 19, 15:30)
Jeigu mes nsuipirkom nauja koki nors balda, tai jinai ant karstu pedu, antrojo vaiko seimai pati nuperka, jeigu, mano tevai papjove kiaule, gavom mesos, tai jinai stresuoja, kodel ne antrojo vaiko seimai taip yra. Jeigu pas uosvius ka nors reikia daryti, kokius darbus, ar remontus, visada mes su vyru pirmutiniai pagalbininkai, o antrojo sunaus seimai- galima ir nedirbti, jie gali vaziuoti papramogauti, papoilsiauti, ir dar uz tas pramogas apmoka.
Ir pas mus taip buna. I darbus kvieciasi, jei neatvaziuojam, tai baisus pykciai. Jei anie neatvaziuoja - nieko tokio.
Arba nepiktybiskai, bet uzknisa, kai retais atvejais atvaziavusi i svecius pas mus dairosi ir sneka kaip mums gerai kad ta ir ana turim, kaip blogai anai seimai, kad nieko neturi.
Bet blyn, galvoju, mes tai stengiames. Nugaras islenke tam uzsieny prakaita liejom, atostogu neturejom kelis metus. Kiekviena lita prie lito dejom kurdami buiti, pirkdami daiktus, noredami susikurti sau gerove. O ten laisvas gyvenimas kitoje seimoje. Jie nestresuoja, nesirupina, nelabai ka turi, bet jiems ir nereikia.
Nu tiesiog skirtingos seimos, skirtingi gyvenimai. Bet ji tik viena mama, visiems savo vaikams. Kad seimos skirtingos, tai nejaugi taip skirti reikia sunus, marcias ir anukus? Atrodo, galedama is vieno paimtu ir kitam paduotu. Tik kad niekada taip nebus, nes tam kitam - kaip i kiaura maisa...
Padejom ir mes kiek galejom anai seimai, kai reikejo. O kai mums reikejo pagalbos, buvo tik peciu trukciojimas ir ,,negaliu, neturiu''.