Anyta ir tu

Gal truputėlį užtarsiu ir anytą: juk tikras jos "sunytis" (kaip pavadinai) išvažiuoja kažkur toli, į užsienį. Gal jai pačiai baisoka, tai ieško nors Tavo užtarimo? Juk žinai, kiek dabar visko prirodo per TV apie tuos užsienius... Tai nori nenori - prisigalvoji baisybių... O dėl santykių Jūsų šeimoje, tai tik Jūs patys geriausiai vienas kitą žinote. Ir viskas nuo Jūsų pačių ir priklauso - eisit "na lievo" ar ne...

na, tik nereikia būt tokiai naiviai ir galvot, kad vyrelis ilgą laiką ištvers be pasičikibrikinimo taip kad geriausiai būtų negriežt danties ant anytos už teisybę, o savajam prezervatyvų šūsnelę į kelionę įdėt. Jei ką, galiu duot kokią vieną kitą dešimtį, turiu per daug, nesunaudosiu, o garantija geram daiktui ims ir pasibaigs.

Jei vyras išties brangina šeimą, o kaip supratau, taip ir yra, tai jis tų pasičikibrikinimų nesureikšmins ir po kurio laiko laimingas ir sveikas beigi su babkėm grįš į Lietuvą

O anyta šiuo atveju kaip anyta. nematau net dėl ko čia parintis

man regis hetai labiausiai skauda sirdi del anytos mestos bjaurios frazes, kad zmonele susiras kita. nu atsiprasau, bet tai svelniai tariant negrazu ...

[quote=Smurka,2005 01 05, 19:26]
na, tik nereikia būt tokiai naiviai ir galvot, kad vyrelis ilgą laiką ištvers be pasičikibrikinimo o savajam prezervatyvų šūsnelę į kelionę įdėt. Jei ką, galiu duot kokią vieną kitą dešimtį, turiu per daug, nesunaudosiu, o garantija geram daiktui ims ir pasibaigs.

Jei vyras išties brangina šeimą, o kaip supratau, taip ir yra, tai jis tų pasičikibrikinimų nesureikšmins ir po kurio laiko laimingas ir sveikas beigi su babkėm grįš į Lietuvą




Nesupyk Smurka,bet kiekvienas galvoja pagal savo sugedimo laipsni!

As irgi noriu pavaryti ant savosios anytos! Atvaziavo pries Kaledas musu aplankyti, mat dar anukes nebuvo maciusi. Atseit oi kaip myliu, oi kaip pasiilgau, jau sapnuoju... O is Kauno i Vilniu negalejo autobusu atvaziuoti, reikejo vyrui specialiai ja atvezt Man nuo jos alergija... Vien nuo pagalvojimo vemt norisi!
Taigi, atvare jinai pas mus. Kadangi ruko kaip garvezys, tai savo nikotininiais pirstais, neplautais, mano lelka ciupinejo. As jai sakau, jus gal nusiplaukit rankas, nes Mia dabar savo pirstukus griauzia, o juk ruket kaip ne kaip... Tada anyta uzpyko truputi, kaip drisau jai taip pasakyti.
O kieciausia buvo kitos dienos ryta. Kadangi as dirbu namie, tai atsikelus 9 valanda puoliau begte kloti jos lovos, isvalyti kambaryje dulkes, tada reikejo keleta ataskaitu kompe uzbaigti. TA karve, atsikelus nuo 6 ryto, net tauriu nesugebejo isplauti (pas mus is vakaro kaimynas buvo ir isejo tik 23.00, tai jau jegu nebeturejau ju plauti). Sedi, laikrasti skaito. Kai pamate, kad as atsikeliau, atvare ir sako - gal papusryciaujam. As: ok! Galvoju, o, kaip fainai, padarys man kavos. O ji - as noreciau keliu sumustiniu ir baltos kavos Uxxxxxxxxxxx.... Padariau jai viska. Ir toliau po namus begte. O jos sunelis - miegojo. Atsikele tik pirma dienos!
Tai ta karve manes klausia - ar jis tau padeda kiek nors. Sakau - ne. Ji - o tai ka veikia, as-kiausus kasosi. Vsio tuom pokalbs ir pasibaige. Atsikele vyras ir as jam eilini karta pasakiau: uztenka, pabuvo diena, vezk atgal savo mamele. As pavargau priziureti dukryte, tave, suni ir dar tavo motka!

Mane tokie "juokeliai'' svelniai tariant uzmustu. Visi supranta, kad tokios keliones nera gerai seimos patvarumui, bet kam dar pilti zibalo i ugni.Mano vyras irgi vazineja po uzsienius ir as puikiai suprantu, kokios galimos pasekmes, bet tiesiog apie tai negalvoju, jei uzsinores romano tai ir pasonej ji isitaisys. O tavo anytos postringavimai mazu maziausia netaktiski, nes tik jus zinote kokie esate ir kokias vertybes gyvenime puoselejate.

HETA, suprantu tave. Man tas pats buvo. KAi vyras vazinejo daznai i komandiruotes, jo mama jo daznai klausdavo: kaip tau atrodo, ar jinai neturi kokio meiluzio? As kaip arklys dirbau nuo ryto iki vakaro, nei draugu, nei giminiu per darbus nemaciau. O ta ster....a dar vis vyrui aiskindavo, kad as galiu am ragus istatyt!
Ir dar buvo: pasake jam, kad kazkas kalbejo, jog as turiu dukra, kuria pagimdziau budama vos 15 metu ir palikau vaiku namuose! Ir kaskart is manes reikalaudavo patvirtinimo, kad taip ir buvo. Tai as jai patvirtinau. Pasakiau, kad turejau 3 vyrus, 5 vaikai vaiku namuose, dirbau Vokietijoje prostitute (as metus firmoje vadybininke dirbau, bet ta "mamyte" tuo aisku netikejo...)

Nepykstu. Tik kartais susimastau, kaip geriau galvot - pagal savo sugedimo laipsni ar realiai

Anyta kaip anyta,pasake ka norejo, ka galvojo ir tiek ziniu. Nekreik i tai demesio, sveikesne busi. Jei tavo mama tuos zodzius pasakytu, taip nesureiksmintum, todel, kad ji tavo mama.Maniskis kai isvazinejo i uzsieni, tai visi draugai aplink taip kalbejo, tai ka, isvaziuoji, nebijai tokia grazia zmona viena namuose palikti? Sita posaki ko gero daugelis isgirsta, kai antra puse issiruosia i tolimesne kelione, tik vieni tai pasako juokais, o kiti rimtai.O cia jau tavo reikalas, kiek sureiksminsi situos zodzius. Patarimas vienas: nekreipk i tai demesio! Anyta lieka anyta, niekad jos neisimylesi

Akva, nu tikrai, Tavo anyta tai žiežula kažkokia! Aš su tokia tai nė dienos neištverčiau! Palyginus Taviškę su maniške, tai maniškė - auksas. Jinai visada sako: " Duok gerai į galvą jam (savo sūnui), kad tylėtų ir Tavęs klausytų!" Ir beveik visada man pritaria ir užtaria! Auksas, gi sakau! Nuskilo man!

visishkai pritariu Smurkai, kad ilgam isvazeve jie ten pasicikibrikins... Na vieni vienaip, kiti kitaip-tai nebutinai reiskia gulimasi i lova galima ir kitom pozom joke...
betkokiu atveju (mano vyras beje irgi masto apie uzdarbiavima uzsienyje ir jau vos ne daiktus kraunasi vaziavimui)-nezinai-sirdies neskauda ir jei diedas normalus ir grys namo su bapkem ir dydele meile, taj... na, i gyvenima ziurekim ne pro rozinius akinius, moterytes, nes kai ziurim pro rozinius, tai ***** po to nei kam pasiguost, nei kam pasakyt...

nusprendziau ir as pasiguosti, nes jau taip ant dusios bloga... Mano vyras taip pat isvaziuoja i uzsieni, bet mano padetis truputi kitokia - as irgi isvaziuosiu, tik truputi veliau, kai vyras bus surades darba ir apsiprates ten.
Taigis, per kaledas nusprendem pasakyti abieju tevams: mano kaip ir nenuliudo, visgi mes planuojam ateiti, suauge (man 25 metai). Nu bet jo tevai... Mama praverke visa sestadieni ir sekmadieni... s jau ansciau daug rasiau, kaip ji nenori jo paleisti nuo saves. Pirmiausia mano vyras atsikrauste gyventi i Vilniu is pazo miestelio, kur sunku su darbais. Mes pasiemem paskola, nusipirkom buta, susituokem. Cia jo mamai taip pat buvo tragedija, ji iki siol kaip as suprantu negali atleisti man to, kad as nusiviliojau ji i kita miesta. Ji kure planus, dar kai mes draugavom, kad as perikeliu pas juos gyventi, susirandu ten darba (nu geriausiu atveju kasininke vienoje is dvieju parduotuviu), ir visa seima laimingai gyvena... Kazkokia tragedija. Mes net bijojome pasakyti kad perkam buta, ir kai pasakem, ji vel kelias dienas verke... Kiek paklausau kitu zmoniu, tai motinos laimingos jei vaikai nesedi ant sprando ir gyvena savarankiskai, o ji nori buti kazkokia kankine - visus vaikus laikyti prie saves...
Dabar su uzsieniu - mes norim uzsidirbti, pasistatyti nama, atiduti paskola, susilaukti vaiku ir gyventi. Tai dabar ji isivaizduoja kad as uzsinorejau namo Vilniuje, ir del to isvarau vyra dirbti i uzsieni. Mano brangioji anyta sugalvojo mums padeti - kam dabar namas Vilniuje, juk galime pasistatyti ji salia ju, nes ten kaip tik yra tusciaus sklypas:) nieko sau, ne:) Jie musm daro gera darba, kad leidzia pastatyti nama salia ju:) mane nusauk, as ten negyvensiu. Nu nebent pensijoj kai nuprotesiu ir ukininkaut sugalvosiu...
Ir taip kiekviena karta, kai nuvaziuojam, ji vis ta pati ir ta pati: "o jei kaip brangu Vilniuje gyventi. Kiek jus mokate per menesi paskolos? dieve dieve, va cia pas mus jus uz tokia suma galejote visa naaama nusipirkti. man tai nepatiktu mieste gyventi. O tau patinka? jau reiketu vaiku jums, as auginciau kol dar galiu... Tau jau 25 metai, tikrai reikia..." As pati zinau bliamba kad reikia, bet pirma as noriu kazkokias salygas tureti auginimui...
ir taip pastoviai, mes ir taip nuvaziuojam geriausiu atveju karta per menesi, bet man jau pries vaziavima nuotaika sugenda, nes zinau kokia tema vyks pokalbis... Vyras myli savo mama, ir isklauso, nors ir niekada taip nedarys, kaip ji nori. O as net klausyti negaliu. Nu kam tokias nesamones kalbeti...
mes norim gerai gyventi, mes norim graziu namu, ir to siekiam. O ji visalaika gyveno tam miestely-kaime, ir jai buvo gerai, kiek uzdirba - gerai, negali nusipirkti kazko - ir nereikia... O mes jauni, ir mums visko reikia. Ir svarbiausia, mes tai galim pasiekti, o ji vis mus gesina - kam jums tie nauji baldai, mes jums savo galim atiduoti, neleiskit pinigu... kam jums nauja masina - turit gi viena, taupykit... NERVINA