Ir man ta pati problema
Gailiuosi, kad leidau vaikus į pirmą klasę šiemet.

Reikėjo dar metelius palaukti.
Kad ir sėdžiu aš su jais ir bandau aiškinti, bet viskas nueina niekais. Kažkaip jiems visai dar nesvarbu tai. Jiems nesigauna - jie juokiasi. O mane siutas ima. Galiu penkis kartus pasakyti, ka reikia padaryti, o jis po 5 min. vėl ateis ir paklaus, o ka čia reikia daryuti??? Berašydamas 5 kartus pakartotą sakinį, iš 4 žodžiu , viduryje jo vistiek pamiršta pabaiga (na 2 žodžius parašo ,ir vėl ateina klausti, ka reikia toliau rašyti). Kadangi sunkokai skaito - tai beveik neikados patis negali suprasti, kokia yra vieno ar kito pratimo užduotis.
Vargstu.
nežinau . Bandysiu kalbėtis su mokytoja. Kažkaip nejaučiu aš iš jos jokios iniciatyvos. Aš kažkaip nenoriu trukdyti žmogaus. Nes karta, kai buvom beveik susitike prie mokyklos ir galvojau, kad va, paklabėsiu su ja, tai ji pradėjo eiti į kitą pusę (na pagalvojau, gal užsiemusi ir neturi dabar tikrai laiko, juk visko buna)Mokykloje irgi visa laika skuba. Kažkaip anksčiau mokytojai tėvams daugiau laiko skirdavo. O gal aš per daug noriu.
Nors pati su vakiais kartais namie ne 5 minutes namų darbus ruošiu, o 3 - 4 valandas. Nu niekaip mes greikąiu nesugebam. Aišku, jeigu aš eičiau paprastesniu keliu ir pati už juos skaityčiau užduotis, pati spersčiau ar kurčiau atsakymus, tai tikriausiai tiek laiko nereikėtų gaišti. Bet ka tada jie išmoks?? Užrašinėti svetimas mintis ir nusirašynėti išprestas užduotis???
Nežinau. Sunku.
Kažkaip kai pati buvau mokinė - tai tėvai prie manes tikrai tiek nesedėjo.