Išbandėm ir mes Grūdą, keliavom į Kroatiją

.Pirmiausia, tai labai pasisekė, kad kelionė išvis įvyko, važiavom tik 22 žmonės

autobuse, užtai turėjom kiekvienas po dvi vietas. Šiaip viskas lyg ir neblogai prasidėjo, tik kad kelionės vadovas beveik visą laiką tylėjo, vėliau pasirodė, jog jis mus tik lydėjo iki Kroatijos, o ten mūsų laukė vadovė Žibutė, tokia savotiška moteriškė. Pasiskaičius visokių atsiliepimų apie Grūdą, prieš kelionę paerzinau vyrą, kad matysi, suges kondicionierius

. Na ir grįžus po ekskursijos Budapešte, vadovas ''pradžiugina'', per Lenkijos kelius subaladojom kondicijonierių, vairuotojai bandė ieškoti kur sutaisyti, bet jiems pasakė, kad reiks visos dienos remontui, tai jie jau susiskambino su Kroatija, ten jau laukia meistrai ir t. t. Žodiu, lauke virš 30, važiuoti ne kas, na bet sugedo tai sugedo, ką padarysi. Tokia įdomi istorija gavosi su tuo kondišinu

. Nuvažiavus į vietą, autobusas pastatomas gražiai kiemelyje, ir nejudinamas. Po poros dienų ekskursija į Splitą, Žibutė pasako, kad viskas sutaisyta, vienas vairuotojas irgi pritaria ''veikia, kaip žvėris''. Na, ir po pietų išvažiuojam, oras kokie 35, o autobuse, kaip buvo karšta, taip ir yra. Splite su vyru priremiam vieną vairuotoją , kas čia dabar

. Tai jis pradėjo, mes negalim labai šaldyt, tai draudžiama, saugom jūsų sveikatą

. Kiek yra tekę važinėt, net ir per 40 karščio, problemų niekad nėra buvę. Galiausiai, kai vyras tiesiai paklausė, ar sutaisė tą kodicijonierių, tai pasakė, kad ne. O važiuojant namo Lietuvėlėn, kažkaip stebuklingai viskas buvo susitaisę, veikė puikiai, nors nelabai reikėjo, beveik visą kelią pylė, kaip iš kibiro

. O taip tai viskas buvo gerai, neskaitant šios istorijėlės, jokių daugiau neskandumų nepasitaikė, jų ir neieškojom, džiaugėmės atostogomis, gražia gamta, nuostabia jūra

. Kroatija