QUOTE(Ratė @ 2011 02 17, 16:54)
Pagaliau radau dar žmonių susidūrusių su šia baisybe.

Prieš ketverius metus susirgau laimo liga, aišku liga buvo vėlai diagnozuota, be to kai buvo patvirtinta, laimo liga buvo antrame etape, man buvo skirtas neteisingas gydymas. Be to savijauta buvo baisi, sutrikusi koordinacija, raumenų skausmai, sanarių skausmai,galvos skausmai, bei atminties sutrikimai. Ko pasekoje suvartojau labai daug antibijotikų pradedant augmentinu, sumamedu, cefazolinu, doxsiciklinu, ir baigiant ceftreksonu. Tačiau praėjus ir tiek laiko aš jaučiu tos ligos paliekamuosius reiškinius - skauda sanariai, ypatingai keliai, paskauda ir galvą įpatingai susinervinus, be to maudžia dešinį šoną po kriaukliu, manau, kad čia kepenys. Kiek besikreipiau į mūsų gydytojus, gulėjau diagnostikos skyriuje, padarė man įvairius tyrimus, pasak jų aš esu sveika tik man liaudiškai sakant yra depresija. Bando mane įtikint, kad aš turiu vartoti antidepresantus, aišku aš atsisakiau, na intensyviai ieškau informacijos apie šią ligą, bet tiesą sakant, nelabai ką randu.
Aš taip pat dariausi kraujo tyrimą prieš metus imunoblotingo būduIgM WB neigiama, IgG antikūniai p30+. Kadangi aš apie šiuos tyrimus nelabai ką suprantu, gal galėtumėt pakomentuot jūs?
Tiesa kaip Jūs dabar jaučiatės, kaip Jums sekasi?
dabar toks gydymo budas,pirmiausia paiso depresija ir kruvas antidepresantu,tada pasidarai visiskai bevertis zmogus ,o jie turbut to siekia kad kuo daugiau butu ne zmoniu ,o zombiu vaikstanciu ir nesuvokianciu kas tokie yra

as sirgau laimo liga ,po 5 metu persirgau sunkia virusinio encefalito forma ,isliko stiprus galvos skausmai ,koordinacija sutrikus ir tt,turiu invaliduma,vaistus geriau labai stiprius kurie buvo kompensuojami,todel reikejo kas menesi eiti juos issirasyti,ir kiekviena karta ta pati sakydavau kad be vaistu negaliu gyventi,skausmas ziaurei isvargino mane ,negalejau miegoti,todel ir nuotaikos nebuvo,tai nusprende kad man depresija, jie mane nuodijo antidepresantais metus laiko,savijauta tik blogejo ,o rase vis kitokius vaistus ir vis didindami dozes

,kol neatsiguliau i diagnostikos skyriu,ten dave vaistus tik skausmui malsinti ,pleciancius ir vakare miegui,taip pragyvenau 15 dienu be antidepresantu ,gryzusi is ligonines daugiau nebegeriau ju,svekata nera gera ,bet cia yra liekamieji reiskiniai po sunkiu ligu ,suvokiu kad nieko nepakeisiu,geriu nuskausminamuosius ir dziaugiuosi gyvenimu,kad galiu savimi pasirupinti,nes po tokios ligos eigos ir komplikaciju mazas procentas isgyvena