O aš manau, kad teisingai vyras padarė, kad pasakė ko nori, negu, kad būtų slėpęs ir nuėjęs į šalį. Jis atviras savo žmonai. Nieko čia nepadėtų apkrovimas darbais, ar sexo dietos, jei jau šovė tokia mintis jam į galvą, tikrai neiškratysi, kol nepabandys. Aš pati ilgai mąsčiau, kaip man būtų? Iš pradžių- košmaras, paskui, kuo toliau galvojau, tuo mažiau baisu darėsi, o paskui- jeigu taip reiktų (gi už tokio ištekėjo su visais pliusais ir minusais), geriau jau ir aš norėčiau, negu per prievarta. Vat irgi priimtinesnis variantas tryse su dviem vyrais. O kiek daug minčių atsiranda taip begalvojant... gal man tas kitas labiau patiktų negu maniškis? o jei keturiese, tai tą kitą vyrą taip pavilioti, kad ana pavydėtų, o ne aš. Bet ištikro, tai baisokas reikalas, o gal visai ir nieko. Šiaip, aš tokios nuostatos, kad iš bet kokios blogybės galima išpešti gerų dalykų, nes jei tik blogumus ieškosi, tai taip ir bus. Tikrai įdomu, kaip sekasi mūsų narei