Tiesa apie tikraja kilme ivaikinto vaiko

klasioke turejau, kurios biologiniai tevai lygiai taip pat elgesi su ja ir broliu - istekejo labai skubėdama.


pavarei.. vaikas neturi pasirinkimo. net jausmams. kol mazas jis net nesupranta ką jaučia. ir man kartais piktumas ant tėvų paimdavo (paauglystėj), net pamenu, kad buvau pradėjus rašytis kaip nesielgti su savo vaikais, tačiau pameciau ir pamirsau gal ne taip jau blogai buvo , bet.. jeigu man butu buvus atimta tik mano erdve ar juo labiau atimama teise spresti.. nemanau, kad man butu idomi savotiska "meile", pirmai progai pasitaikius buciau dingus. tiesiog man tai labai svarbu, nuo 6 metų priimdavau sprendimus ir jei ne labai pavojingus - nebudavo priestaraujama, uz ka esu labai dekinga ir kartais dabar ziuredama i vaikus perklausiu.. o kaip jus man pypliui tai leidot? taigi donatukes pykti suprantu, bet nieko tai bendra su ivaikinimu. sutinku, kad vyresni tevai gal labiau apsaugoti nori ir persistengia, o del vaiku tureti negalejimo paprastai vyresni isivaikina, tai ir tikimybe didesne. gal taip galima paaiskinti

kiekvieno gyvenime kas nors buvo. Draugavo, pykosi, nedraugavo ir vėl gyveno. Kokio vaiko? Nori pasakyt kad moteris, suaugus, pilnametė- vis dar vaikas? Vis kažkas vis kažkur įsikiša ir vis kažką padaro. Pasakų pasakos ir tiek. Ir čia viskas parayta- kam? Kad pagailėtų. Tai jei suaugęs berods žmogus vis dar svarsto, jog globos namuose būtų geriau- tai apie ką kalba. Bet nieko čia nepadarysi- je jeu žmogus nori būti auka, nelaimingas, ligonis- tai gydytojai niekuo nepadės.

[quote=kkrysty,2010 03 25, 22:12]
klasioke turejau, kurios biologiniai tevai lygiai taip pat elgesi su ja ir broliu - istekejo labai skubėdama.
Taip sutinku kad buna ir bio tokiu seimu.Tik paliktiems vaikams skaudziau tai girdetii,nes prie izeidinejimu reikia suprasti kodel juos paliko
O,jie nors ir juos skriaudzia yra geri.Pasak ju nes,blogu tevu vaikus priglaude.
Rasiau apie ju vaikyste.Siuo metu jie visi suauge.Su iteviais nepalaiko jokiu rysiu.

visu zodziuose yra daug tiesos,tikra tiesa,kad vaikas budamas ne ka ir galejai pakeisti,bet dabar juk -jau ne vaikas!
tai kuo skiriesi nuo tu "bloguju"iteviu?jau uzaugai ir suauges zmogus turi sugebeti neteisti,gal atleisti kai ka.
todel,kad kas yra labai daug isivaizduojamu,gal savo sukurtu blogybiu.
pvz.is kur tu zinai kaip jie mokejo pinigus,kaip jie naikino dokumentus?ir kas tame yra blogo?ir dabar iteviai kartais moka kysius,kad ta savo nusiziureta vaikuti galetu pasiimti,todel,kad jis jiems mielas,todel,kad jie nori butent sito,o ne ta kur siulo vtat.dar pasiskaityk kiek cia iteviai,globejai diskutuoja kaip sakyti,ka sakyti ir kada sakyti,kad vaikutis ne bio...seniau i ivaikinima buvo labai keistai ziurima,tai buvo nepriimtina musu buvusioje visuomeneje/dabar deja irgi yra taip mastanciu/.del ko tavo iteviai tai slepe-reikia pasiklausti ju paciu.
nezinau,bet man atrodo,kad zmogus tik tada ir gali skaitytus suaugusiu,kai tiesiog gali myleti uz tai kas buvo gera.
o juk buvo kazkas ir gera?juk negyvenai rusyje,juk buvai pavalgius ir graziai aprenga,buvai mokoma ir auklejama...o kad jie tave norejo apsaugoti,tai daugelio tevu beda.kazkaip tevams iki gyvenimo pabaigos vis atrodo,kad jo vaikas vis dar vaikas,vadovauti ir mokyti ji reikia visa likusi gyvenima.zinok taip yra,mes tas pamokas gaunam visada kada tik nuvaziuojam i svecius,ar mylima mociute ,mamyte atvaziuoja pati.ji aukleja visus ir visada...as tai ziuriu su su lengvu juoku ir leidziu jei"pamokyti"mane,va sese negali to pakesti ir kartais ju pasiklabejimai baigiasi abieju asaromis.

nezinau ar galiu tau sakyti,kad turetum rasti laiko ir noro pasikalbeti su savo iteviais...jei kada nors tu sugebetum uzaugti ir nebepykti,tau pasidarytu lengviau,tu galetum atsitiesti ir nebeziureti atgal.

jei jus sugebate atleisti savo bio tevams,kad jie ne "retkarciais"pareidavo isgere,kad jie jus paliko,tai kaip negalima atleisti uz tai,kad kazkas jumis perdaug rupinosi.
atleisk,jei kur esu ir neteisi,nes tikrai negyvenau tavo gyvenimo.

o galvoti,kas butu jei butu,tai jau visiskai juokinga.
juk nepradedam kaip vaikai svajoti:o jei as buciau princese,jei as buciau istekejus uz dainiaus,o jei as buciau istojus...negali taip galvoti,nes niekada taip nebus ir taskas.

Ojojoj.... tai kaip auginti tuos įvaikintus vaikus... ??? Ar kalbėjimas atvirai apie vaiko praeitį galėtų palengvinti tas nuoskaudas, kurias likimas įspaudė? Ar tai jau diagnozė - paliktas. Ir nieko čia nebepadarysi... Gal visi jie svajoja apie tai, kad jei jų nebūtume įvaikinę mes, gal jie būtų patekę į NUOSTABIĄ karališką šeimą, kur viskas puiku ir nebūna net debesų.

<Donatuke>, o jūs kažkaip susijusiu su sprendimų priėmimu - kam galima įvaikinti, o kam - ne?... aš taip supratau iš jūsų posto. Ačiū už jūsų atvirumą.

man irgi tokia mintis buvo pirma,perskaicius sia ispazinti
Papildyta:


dar kas man visada krenta i akis,tai kad daugumai "uzspaustu"norisi tos laisves,kurios jokioje normalioje seimoje negali tiketis.va ka tai reiskia-13 metu isejo gyventi i vaikino seima???
na nezinau,nes kai kurioje seimoje tevas oi kaip duotu i kaili!tikrai,cia is diskotekos turedavai 11 val.pareiti namo/nesvarbu,kad ji daznai tik po 10 ir isibegedavo/,bijojai,kad tevukas nepadarytu gedos ir neateitu parsivesti...cia mano klasiokei taip buvo!
kai savi draudzia,tai atrodo normalu.suprantama,kad kai nesi bio,tai tarsi per padidinimo stikla esi stebimas,nes paauglysteje yra tik juoda ir balta...ir dazniau juoda!

sovietmečiu- praktikos tokios nebuvo atskleisti vaiko kilmę- tai visų pirma. Jie gyveno pagal to laikmečio bendrąjį supratimą ir taisykles. Tai juos dabar už tai pakart- kad jie sovietmečiu buvo tarybiniai žmonės. Čia apie suaugusio žmogaus supratimą yra rašoma, gal jau galima nustot raudot dėl vaikystės- ir užsiimt savo gyvenimu, bei bendruoju išsilavinimu ir supratimu- jog įtėviai irgi žmonės. Didesnė dalis pasakojimo yra fantazijos ir nieko daugiau. Tai niekuo neparemti faktai. Jei tėvams kažkas kažką apie ją pasakydavo, o jie klausydavo - tai tam yra reali priežastis- nebuvo artumo, ji jiems nieko nesako. Pati natūraliausia kokia tik gali būti reakcija. Kol mano vaikas negalėjo papasakoti, ar dar ko nors negali- aš klausiu tų, katrie tai žino ir gali papsakoti. JEi paauglys eina laukais- bet kurie tėvai renkasi info- su kuo. Kalba ne apie įvaikį, o apie asmenybę.
Ar tu bent įsivaizduoji, bet matyt ne ką reiškia tėvams paguldyti vaiką į psichiatrinę ligoninę, ten ieškot pagalbos. Tai gali padaryti tik ypatingai mylintys ir atsidavę tėvai. Ir taip galima tęsti.

Na mano nuomone kad jie dziaugiesi atsikrate tu blogu vaiku.Vaikino tevai jai pakeite tevus padejo isigyti issilavinima,atsistoti tvirtai ant savo koju.Nors ir nebe kartu su siuo vaikinu bet,jo tevelius dievina.
Priezastis iseiti is iteviu namu buvo savisaugos instinktas.
Iteviu bausmes uz bloga elgesi buvo ziaurios.Kaip pvz:
Ka nors blogai padarei bausme grasinant nupjauti pirstus su peiliu.Arba neparuosei pamoku ziemos metu pasedesi kieme pusnuogis kai minusine temperatura.
Ir dar daug tokiu pns ivykiu.Taigi abejoju, jai moteris isnesiotu ir pagimdytu savo vaikeli ar ji galetu elgtis tai pat su savo vaiku?O,cia ivaikinai ir daryk ka nori Tapai ju nuosavybe!
Nemanau kad daug tokiu ivaikinimo atveju,bet tiesa ta kad tikrai pasitaiko.

Kitoms komentatorems del moters patirtu nuoskaudu!Nereikia izeidineti jai to patys nepatyrete nes niekada nesuprasite!Ir vaikysteje patirtos nuoskaudos islieka visam gyvenimui,nesvarbu kiek tau metu, juo lab jai tu ivaikintas
Nekada nesuprasite jai tai neparyrete!Ir nereikia izeidineti!

jums yra pasiūlymas susilaikyti nuo pasakojimų. To, jūs pati nežinote ir ką jau ten jums kas perpasakojo.
Dėl nuoskaudų. Tik aukoms ir savigailoms išlieka kažkas visą gyvenimą. Kitaip sakant nemąstančioms asmenybėms. Tai neretas tipas. Ir jau ko ko o manęs nereikia mokyti kaip ką sakyti, kam ir kodėl. Kaip nors atsirinksiu pati. Ir jums asmeniškai- daugiau nebefantazuokite apie pusnuogius žiemą vaikus. Per didelis fantazijos įsisiautėjimas gali nulemti ir sunkios psichinės ligos pradžią.

Deja, tai ne fantazija.Tai mano seimos istorija!Zinau is pasakojimu vyro jo sesers ir net kaimynu.