Tiesa apie tikraja kilme ivaikinto vaiko

ar tau viskas ką parodo TV yra tiesa? Tada tikrai nuoširdi užuoauta. Gyvenime kliedinčių žmonių sutinku tik darbe, forume kaip taisyklė dažnai.
Ir ko tu klausysi. Kokių klaidų nereikia įtėviams daryti? O tu tas nupieštines klaidas darai- tipo sekioji, persekioji, tavo mama gyvena geriau nei tavo įvaikaii ir tai jau baisios tavo klaidos- tu tai nori pasakyti? ar tau tiesiog reikalingi sufantazuoti baisumai, arba pletkai apie kokį kito žmmogaus gyvenimą.
Vat jai pasaė šešiolikos ir jai buvo skaudu. Visa informacija. Ir tai kad ji ir šiandien niekaip negali su tuo susitvaryti, tai nori atsakomybę perkelti ant įtėvių pečių. Už save, už savo suaugusios gyvenimą ir etc.
Pas mus irgi kaimynystėj gyveno...bet jau apie savo tėvus mums pasakojo, kaip jai valgyt neduoda, kaip laiptinėj gyvena, kaip da ten kažkas. Nukaip pasakyt kai mes nei laiptinėj, nei sumusštos nei alkanos nematė- rezultatą matėm atvirščią, tai ką dabar. O tie tėvai nabaigai kol paauglė buvo vie VTAT nspektorių į svečius priiminėjo, o kai suaugo tai ir teisman būtų papuolę, jei ji neemigravus būtų.
Tik dya duona va šikną taip išdrasko, augiau niekas. Ir jei praeitoj temoj kalbėjom apie išlepimą, tai taip- va čia išlepimas ir daugiau nieko. Taigi akivaizdu, kad ji namuose nieko ir neveikė- viskas buvo už ją atlikta ir padaryta, popsino kaip galėjo.

Aš dėkinga Donatukei už savo išjautų parašymą. Tiesiog suteikei progą dar kartą pamąstyti apie tai, kad duonos, stogo, aprangos ir pasiaukojimo (juk sekiojo, samdė, draudė - saugojo, kas oj kaip nelengva, dar sunkiau atseikėti, kiek ir kaip saugoti,) gali ir nepakakti užauginti brandžią, be paauglystės liekanų, asmenybę...

Siūlau pamąstyti, ką įtėviai padarė ne taip, nevertinant asmeninių žmonių savybių, neklijuojant etikečių ir neverčiant istorijos muilo opera.

Mano nuomone, trūko tėvų ir dukros susišnekėjimo, susitarimų ir jų abipusio vykdymo. Pagarbos vienų kitiems.
Papildyta:


Alfija, kaip manai, kas sąlygojo tokį kaimynų mergaitės elgesį?
Papildyta:
Išlepinimas. Man išaiškinot, kad lepinti labai gerai....pritariu, lepinu. Gal čia nuolaidžiavimas, pataikavimas, noras itikti vaikui??? ....ragelius ir dar didesnį norą GAUTI DAR DAUGIAU augina, o toks elgesys - provokacija, kuri nuolat tėvų pastiprinama.

gal kai kam būtų lengviau suprast pasakojimus,jei vietoj įtėvių būtų biologiniai tėvai?
mano mama išeidama į darbą užrakindavo telefoną ir vef"ą .Jei norėdavau į kiemą,atsirasdavo neatidėliotino tvarkymosi.Į ekskursijas ir vakarones irgi neleisdavo.Pradėjus dirbt turėjau atiduot visą algą,gaudavau tik kapeikų talonėliams ir pietų sriubai gamyklos valgykloj...Kai negavau algos,nedavė ir valgyt...
Ištekėjau 19 kos.Ne iš reikalo.Mokėjau ne tik gamint kasdieninį maistą-ruošdavau atsargas žiemai,kepiau duoną ir tortus,dariau žuvies ir mėsos vyniotinius.
Gerai,kad nebuvau išlepinta-vyras,o ypač jo motina kėlė man didelius reikalavimus.
Aš tik dabar supratau,kad gal turėjau teisę pasiskųst nuovargiu,nemiegotom naktim,verkiančių vaikų nutąsytom,skaudančiom rankom...bet supratau ir tai,kad neturėjau kam...

šiaip tai liga. Viena iš šizofrenijos formų. Tai vėliau buvo patvirtinta. O iki to laiko kol buvo patvirtinta, diagnozuota. Šeima gyveno ant ausų. Reiškia, kaip ir socialinės adaptacijos sutrikimų nėra, kaip ir pažangumas nenukentėjęs- jokių rodiklių. Ir va tokios amžinos nervinės įtampos apie save kūrimas namuose. Jei reikia papsakoti ką daro ji ne taip- nėra ką. IR naktim nesitampo, ir su kompanijom nesusideda, viskas kaip ir gerai. Bet tie ttokie pasakojimai, skundai, kažkas tokio. Man nesunku yra suprasti, kad įtampa tvyrojo ir Donatukės įtėvių namuose. Nuolaidžiavimo ten gal ir didelio nebuvo, bet...
Papildyta:


nu ir taip gyveno šimtai , tūkstančiai žmonių. Ir dabar taip gyvena. Va eina paaugliai vasarom dirbt, ir pinigus atiduoda, paskui juos visą laiką išlaiko- visus metus ir ką? Gyvenimas toks? Ar čia jau blogi tėvai? Nemylintys- kokie? Juk tu net neįsivaizduoji ką apie tave kalba, gal ir rašo tavo vaikai kad ir tam pačiam forume. O gal visame tame yra labai reaus paaiškinimas- gal gyvenot skurdžiai, galšeimai trūko finansinės paramos. Kiek sovietmečiu vaikai tėvams stipkes atiduodavo ir ką?
Mane va penkių metų mokylon ištempė, kad turėčiau ką veikt toj mokykloj tai į antrą klasę iš karto, paskui kad netinginiaučiau dar porą kartų šokau per klases. Savo galva jei gyvenus būčiau- būčiau žaidus su lėlėm. Ir dėkui Dievui, kad mane kilojo- tingėt neišmokau. Paskui visišką piemenę Maskvon mokytis išleido. Vidurinę tai anksti baigiau, tai irgi galima pradėt bliaut- nemylėjo, iš namų išgujo. viskas priklauso nuo to ką mes vertinam- save ar kitą? Savo naudą ir emocinę taip pat, ar tiesiog trečius asmenis, kurie dar ir tėvai. Tai juos vaikai niekaip objektyviai įvertinti ir negali. Kiekvienas bambagyslės įtrūkimas, kirpimas yra skausmingas. Ir kuo labiau vaikas to nenori, tuo skaudžiau tas nukirpimas jam atrodo. Bet čia yra problema tai ne tėvuose, o savyje. Savęs vertinti nenori beveik niekas.
Papildyta:
Sunute, supranti apie tą lepinimą. Va tavo paepinimas, mano, Pipi rašė. Tai tas palepinimas greičiau yra gal mūsų pačių malonumui, mes gi nepamirštam tuo pačiu vaikams primiti- kad už savus ožius jie atsakingi patys. Nu jei pratrypei prie durų, tai praleidai filmuko laiką. Atsakomybės už jį neperimam. Neleidžiam jiems pamiršt, kad kaip pasiklojo taip dabar ir miega

man atrodo kad pas ja tiesiog buvo seni amziumi ir tiesiog is harakterio seno kirpimo tevai. TUOMETU BUVO NEMAZAI TOKIU ISTORIJU tiesiog laikmetis buvo toks ir daug kas taip gyveno ,tiesiog kas bio seimose buvo priimama kaip nusenusiu tevu keistenubemis ,tai iteviu seimose kaip isnaudojimas.
Mes MOKYKLOJE VISADA ZIUREDAVOM SU UZUOJAUTA i senu tevu vaikus ,nes jie (TEVAI)prisigalvodavo tokiu sveiku protu nesuvokiamu keistenybiu kad baisu.

matyt tie,kurie augo mylinčiose šeimose,niekad nesupras...
mano mama buvo jauna,graži,visad pasipuošusi

žinai, va galvoju kad geri spyriai šiknon( psichologine prasme) būtų tiems"keistulių"vaikams padėję greičiau, nei koks gailestis.
Papildyta:


ne to nesuprasiu niekada. Niekada nesuprasiu kodėl nuosavą nuolankumą yra bandoma priduoti už tėvų negerumą, nemeilę dar kažką. T tai darei- tu atiduodavai, tu tvarkydavai, tu darydavai- tai kas dabar turi būt atsakingas už tavo veiksmus ar ne veiksmus? Ar ir toliau kaip mažas vaikas kartosi- vaje vaje kaip mane skriaudė. Kad leidaisi tai ir skriaudė.

Donatuke, žinai kas man keista tavo pasakojime? Ogi tai, kad tu, kaip dabar sakai, esi arti įvaikinimo ir globos, bet tuo pačiu visiškai neišmanai įvaikinimo ir globos raidos, kokia ji buvo sovietmečiu. Kas buvo norma, kaip visi elgėsi, kaip buvo priimta, kokie buvo tamsūs žmonės tuo ,,ką žmonės pasakys'' požiūriu (pagalves nešiojo, tipo laukiasi). Specialistas turėtų visa tai žinoti ir išmanyti. Todėl tu turėtum suprasti savo įtėvius dėl to tiesos nesakymo žymiai labiau negu kuris nors kitas vaikas. Bet nesupranti ir manau net nesistengi suprasti jų.

Jei būtų visas tavo gyvenimas toks pats, bet tu būtum neįvaikinta, o tikra jų dukra, ar tu dabar lygiai taip pat drąsiai tvirtintum , kad jų net akyse matyti nenori. Žinok aš tuo labai abejoju. Juk jei jau dirbi įvaikinimo srityje, žinai, kad net palikti vaikai, užaugę vaikų namuose, vaikystėje skriausti, užaugę ieško, myli, padeda savo bio tėvams, o tu nekenti tave užauginusių, gal ir padariusų kai kurių klaidų ,žmonių. Ar jie tikrai verti tavo ,,nenoriu net akyse matyti''. Ar tikrai taip sakytum apie savo tikrus tėvus?

Nuteisi įtėvius, kad jie neėmė tavo brolio, bet juk supranti, jei dirbi toje srityje, kad ir dabar daugelis neima dviejų, kad ir dabar yra svarstoma, kas geriau ar leisti nors vienam patirti šeimos gyvenimą, ar dviems (ir daugiau) visdelto likti visam laikui vaikų namuose, kas atsakys , kaip būtų geriau.
O kaip užaugo tavo brolis, ar jis irgi buvo įvaikintas? Gal ir rašiai, tik aš nepastebėjau.


Būtent ir aš taip pagalvojau.

Alfija, na nereik taip vikšrais važinėt. Pati pasipriešintum bet kam, jei manytum, kad tai teisinga, o kas nebeišmoko, tas nebepasipriešins, juolab čia forume vikšrais pervažiuotas. Na pasipriešini engiančiai motinai galbūt reikštų dar stipresnę priespaudą ir terorą (o mama tai svarbiausia, mylimiausia). Suprantu kovą, kai į tai yra protinga tėvų reakcija (t.y. apmąsto kodėl vaikas kovoja, daro išvadas, nesivelia į nelygią kovą). Vaikas engimo nuo protingų reikalavimų (ypač jei pateikiami despotiėku būdu, nepaaiškinant) dažnai neskiria, o priešinimasis, jei tėvams vaikas nėra svarbus, nežinau....

tas kuris taip negyveno,tikrai nesupras,bet cia juk ne priekaistas jums
vaikas budamas esi nekaltas del tevu poelgiu...jei tevai skiriasi juk vaikas nebuna del to kaltas,taip ir cia. tevu elgesys,poziuris tiesiogiai nulemia musu gyvenima.
kaip daug musu sau prisizada vaikysteje:as niekada nebusiu toks kaip mama/tevas/?!
deja,deja visiskai nuo to atsiriboti neiseina

man idomu,o kaip jus dabar sutariat su mama?

Įdomu,kaip vaikas gali pasipriešint?Ypač sovietmečiu,kai nebuvo VTAT ir reklamų su nuorodom,kur kreiptis,jei tave muša...vienintelė išeitis-ilgos treningo kelnės per fizinio pamokas,ir gera draugė,kuriai galėdavai pasipasakot.
Mama su manim nekalbėdavo.Nesudomindavau net gerais pažymiais,ar skaitovų konkursų rezultatais.
Laimei,turėjau močiutę-prosenelę iš tėvo pusės,ir didelę meilę knygoms

Kaip sutariu dabar?Nesipykstam.Mažai bendraujam,susirašom sms'ais.Ji nepripažįsta mūsų mažės,o biologiniams anūkams yra svetima.

kol parasiau,tai tu ir atsakei...aciu