23-jie Onko namučiai

Ugnine,stiprybes tau sirdele,labai daznai apie tave pagalvoju

Stebuklais tikinti,griebkites bet kokio siaudo,nepasiduokit,konsultuokites su kitais onkologais,ne visada teorija sutampa su praktika,laikykites


Mergaites visoms ramybes ir vilties

Būsiu baisuoklė, bet...
Perskaičiau apie Inesą, apie stebuklais tikinčią...
širdį spaudžia
Mergiukai laikykites
Kodėl ligos nepasiimta tų, kurie kenkia kam tik netingi ir gyvenimą sau bei kitiems daro juodą, tamsų.... Be jų būtų geriau. Pagaliau liktų daugiau vaistų ir medikų pajėgų kitiems
Kodėl tiek skausmo ir negandų atseikėjama žmogiukams, kurie tokie stiprūs, turi vaikiukus, yra geri žmonės, o va diegradams, kurie iš visų tyčiojasi - nieko.
Kaip skaudu, kad reikia taip mąstyti...

galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla - garse? galbūt tokie žmonės mums ir padeda pamatyti Visatos šviesą, tegu ir trumpam?
stiprybės visoms

Sveika, užsukus į mūsų būrelį... Pirmiausia noriu palinkėti, kad atrastum stiprybės pačioje savyje bet kokioje situacijoje, nes šis kelelis tikrai ne iš lengvųjų. Tavo paskutiniai žodžiai viltingi. Nešiokis juos visur ir visada su savim... Gydytojai pasakė gal neskirs gydymo, o ne - tikrai jokio gydymo nebebus. Jūsų vietoje aš taip pat dar konsultuočiausi su kitų miestų onkologais. Ko jau Kaunas nebedaro, dar daro Vilnius ir t.t. Jokių būdu nenuleiskit rankų, kol neišbandysit ir neišklausit visų variantų. Bet čia ilgai delsti ir galvoti taip pat nevertėtų - juk laikas toks brangus...Žolelės, grybukai ir kiti nuostabūs gamtos dalykai turėtų eiti šalia pagrindinio gydymo, arba kai gydymas pabaigtas... Su ekstrasensais ... ... keblus klausimas, bet kaži kiek ir kam jie tokiose situacijose yra padėję. Daug kas priklauso nuo to, kaip mums susiklosčiusią situaciją priimsime mes patys....nepasiduoti ir nesakyti, kad jau viskas, palaikyti savo meile ir tvirtu palaikymo žodžiu ir be abejonės tikėti, tikėti, tikėti... Laikykitės.

***
Adis - kaip laikaisi? Taip pasiilgom. Gal bent kokią nuotarukytę įmestum į albumiuką. Taip tikiuosi, kad gerai...

Shaiba - ar baigei gydymą? Kokia savijauta?

TIKĖSIU -

Ir as pasiilgau visu

Ir dar NBA ,tikiuosi,kad neblogai

Ir labai senai Teta nerase,taip tikiuosi kad viskas gerai

Ir,aisku Gabijos

Na, žinom, kad jai gerai Tiek ir užtenka. Kad tik padėtų jai reiki ir būtų taip puiku... Tik įdomu, ar jau pavyksta pamedituoti taip kaip turi būti, ar dar reikia mokytis...

Kad jos kompą virusai graužia, tai ji kaip ir be ryšio

O apie adis aš irgi šiandien pagalvojau...

Stebūklų nebebus.......tik laukimas, kada.......

Kavyte.....
Būna stebuklų, būna. Nežinau šios situacijos, bet klinikose buvo, kad gydytojai jau nuleido rankas, o po kurio laiko gydanti gydytoja sakė: "Nieko nesuprantu..." Pradėjo valgyt, atsistojo ant kojų moteriškė...

Kaip bebūtų gaila, mes liko pakeisti negalim...

Mergaitės, nesam labai pažįstamos.....bet aš tikiu, tikiu, kad Ugninė nepasiduos....ir jūs visos laikykitės, visos esate reikalingos,,,,visgi manau, kad dievulis išklausys mūsų maldeles, jūs tokios nuostabios....

Adis grįžo iš Šiaulių ligoninės. Praleidau vietoj vienos dienos – dešimt.
Taip jau nutiko, jog tuo metu atostogavo abi gydytojos: gydytoja gydanti klinikose ir Šiauliuose.
Kaip pamenat, buvau gavusi dar pabandymui oralinę chemoterapiją Xelodą, du kursus. Kaip tik buvau pradėjusi antrą kursą. ( per tas visas nesąmones, kurios vyko vėliau, ją nutraukiau...). Prieš šventes pagalvojau, jog reikėtų eilinį kartą nupunktuoti kurį nors plautį (paprastai punktuojamas tas, kuriame daugiau skysčių) - ilgas savaitgalis, jei nenusipunktuosiu bus labai sunkus. Prieš tai gydytojas Diviatjerovas labai gerai atliko plaučio punkciją, echoskopo fone, tad buvau drąsi....Galvojau – atvažiuosiu echoskopo fone nupunktuos, truputį pabūsiu ir namučių. Registratūroje paskyrė pas daktarę Žlabienę, nelabai ji man, amžiuje, nesišneka, nelabai ir klauso...Bet onkologė su patirtimi, chemoterapeutė...paskyrė, tai paskyrė. Guldo, nustebau, bet paaiškino, jog abu plaučiai turi skysčio, tikslinga juos abu prieš šventes punktuoti. Perdaug neprieštaravau. Nebuvau gulimui pasiruošus, bet menkniekis, vyras viską atveš - gyvenam tam pačiam mieste.
Nupunktavo be jokio echoskopo, drąsiai- procedūriniam. Net nenuskausmino kaip priklauso, tik dezinfekavo. Sesutei pasakė: pataikiau į kaulą, vėliau girdžiu, kiek nupunktavom? Sesutė 2 L, o dieve, leidžiama man nupunktuoti ne daugiau 1300 ml. Mano plaučiai nedideli ir jau buvusi vieno sunki komplikacija...
Procedūrą atliko labai greitai, kai to negalima, plautis turi plėstis iš lėto, pamažu. Visa tai aš žinau iš Klinikų pulmonologų, jie matydami, jo aš bijau - man viską išaiškino, kodėl įvyksta pneumotoroksai, kaip jų išvengti, kaip aš turiu po punktavimo elgtis. Ta va gydytoja punktuojant vis mane kalbino, pasakiau, jog nekalbėsiu, nes negalima, kalbant juda plautis...Buvau ją įsėjusi, kad rugpjūtį buvo dešiniojo plaučio pneumotoroksas, man pasirodė, nelabai klauso, nelabai rūpi... Dabar punktavo kairįjį...
Likau ligoninėj - sekančią dieną turėjo būti punktuojamas dešinysis plautis. Ši idėja man nelabai patiko, nes kauniškiai pulmunologai sakė, kai buvo problemų t. y. komplikacijų su plaučiu geriau tarp punktavimų laikyti savaitės intervalą. Po kairiojo plaučio punktavimo nesijaučiau labai gerai, to palengvėjimo, kuris nupunktavus būna - nebuvo. Turėjo būti labai ryškus: vis tik 2l skysčių nutraukta. Naktį nuėjau į WC, žiūriu, jog dūstu ir nelabai orientuojuos. Atbėgo slaugutė pasiūlė palatą su deguonimi, atsisakiau, galvojau praeis...Ryte pabudus jau dusulys stiprus, perkėlė į palatą su deguonimi. Ačiū dievui, jog nesigriebė ryte punktuoti kito plaučio. Atėjusi daktarė paklausė plaučius, alsavimas GRAŽUS. Nuvežė daryti nuotraukos - kairiojo plaučio pneumotoroksas. Kelia į Šiaulių chirurginį....Gydytoja teisinasi - viską dariau gerai. Pneumotoroksas jau buvo. NE, SAKAU, BUVO DEŠINIOJO PLAUČIO. Kairys mano sveikas, net labai. Dešinioji pusė gavusi spindulių, didelė plaučio fibrozė, tad ir komplikacijų galimybė didesnė.
Mane transportuoja į centrinę ligoninę, ji netoli: pėstute gal 10 min. Neturiu rūbų, su chalatu ir šlepetėmis. Lydi slaugutė, pastebiu, jog neturi nuotraukų, sakau, reikės nuotraukų būtinai paimkit...Ji bėga tų nuotraukų ieškoti, mane palieka vieną. Šiaip taip nulipu kelis laiptukus, greitoji tolokai, per sniegą neprivažiuoja. Nubrendu, bandau atidaryti jos duris, neturiu jėgų. Vairuotojas sėdi kaip kukulis ir nekreipia dėmesio, šalia kažkokia bobelė baltu chalatu, kiek supratau ta, kur atsakinga už ūkį. Šiaip taip atidarau duris, įsikabaroju keturiomis. Atbėga slaugė su nuotraukomis. Greitoji....Pilna kažkokių dėžių, nuo vaistų - fiziologino skysčio, dvi kėdės sulūžę. Atsisėdu ant vienos tokios, smirda visa mašina benzinu. Važiuojam, klimpstam sniege, aš nebeturiu kuo kvėpuoti, vienas plautis pilnas skysčio, kitas subliuškęs, nes patenka į pleurą oras. Šaukiu dūstu, duokit deguonies, neturi. Prašau atverkit langą - sušalsim, mėlynuoju, atrodo viskas, praveria langą šiek tiek lengviau. Tos kelios minutės amžinybė...Slaugutė klausia, kur vežti, nežino....Rėkiu į pirmą chirurginį, vis dėlto - ne veža į priėmimą. Neprivažiuoja iki durų, vėl keturioms iš greitosios, priėmime griūnu ant suolo, deguonies prašau, deguonies. Sesučių nėra, slaugė pasimetus kudakuoja. Pradedu šaukti ar Jums nebus gėda, kai aš uždusiu priėmime. Pagaliau po kelių minučių atsiranda deguonies pagalvė, palengvėja. Veža ratukuose tekinomis į chirurginį, ten pajungia deguonį, lengviau. Atvažiuoja vyras - drąsiau. Reik mane nugabenti į operacinę, operacinė pirmame aukšte, deguonies pagalvę atsiėmė priėmimas, skyrius neturi. Atjungia nuo deguonies, dūstu, sesutės bėgte su manim į operacinę, liftas jau iškviestas, sėdžiu, nes sėdint mažiau dusina. Operacinė, chirurgas sukasi, greit kiek tik gali, reik gulėt aukštielninkai - neįmanoma. Įstatė dreną, pradėjo eiti lauk į butelį oras ir skystis. Palengvėjo. Galiu kvėpuoti ir kalbėti. Dar kartą dievas išgelbėjo...Niekam nerūpi kokius nuskausminamus turiu, leidžia morfijų, na neskauda, bent tiek gerai. Leidžia peniciliną, visą laiką maniau, jog alergiška, kažkada bėrė, padarė mėginuką alergijos nėra. Labai šaunios sesutė, perrišinėja žaizdas ir jas sužiūri, sako jog bendras vaizdas gerėja. Drenas išbuvo lygiai savaitę, įstatė prie pažasties. Abi pažastys be limfmazgių, vienoj pusėj nėra 14, kitoj 10. Prasidėjo abiejų rankų lifaedema. Ranka įgauna formą kokią tik nori, gumbai- laikai pakeltas nieko - po penkių metų problema, kurios taip saugojausi...Pasakau chirurgui, atsakymas, tikrai, gali būti lifaededma...Viskas - man suteikta pagalba, jų darbas padarytas. Prašau punktuoti, kol esu ligoninėj kitą plautį. Padaro nuotraukas, punktuoja echoskopo fone skyriaus vedėjas. Įspėju -lėtai ir ne daugiau 1000 ml, šypsosi, klauso, taip ir daro. Jokių komplikacijų. Prieš procedūrą dar norėjo apžiūrėti krūtinės ląstą gulint ant nugaros. Atsigulu, sesutė šalia pastato butelį, į kurį bėga skystis iš drenuojamo sužaloto plaučio. Sakau negalima taip: butelis turi būti nuleistas žemai, nes oras ir skystis teka atgal į plautį, Vedėjas, taip taip. Turi būti visą laiką žemiau krūtinės ląstos. Tai ačū klinikų pulmunologams, gydytojams, kurie kalba su ligoniu, aiškina jam, kiek problemų gali būti iš nežinojimo...Xelodą nutraukiau, nes liepė Žlabienė, kilo temperatūra. Galimybę išbandyti dar vieną gydymą praradau... Klausiau, koks kraujas, neblogas, kitokio atsakymo nesulaukiau. Ligonis tik sulūžęs organizmas. Jam nieko nesakoma, niekas neaiškinama, atliekama viskas kas būtina...Man pasisekė, maniau transportuojama iš onkologinio į I Chirurginį numirsiu ir nepamatysiu daugiau artimųjų. Slaugė nebūtų mokėjusi ir sugebėjusi atlikti dirbtino kvėpavimo...Pasisekė, nes žviegiau ir man visai ne gėda. Šaukiau Jums bus gėda, jei numirsiu dėl to, kad neturit deguonies.... Tik žviegiant tas deguonis Šiaulių ligoninės priėmime atsirado, nes ten bardakų bardakas.
Aš įsivaizdavau: atvažiuos į onkologinę kliniką reanimacinė greitoji, uždės man kaukę, nuveš į priėmimą, ten su ta pačia deguonies kauke, perveš į chirurginį - tada į operacinę. Deja, prisiperka brangiausių įrengimų, o paprastos deguonies pagalvės ar baliono neturi. Onkologinį purto auditai, nes mamografai ir kiti įrengimai pirkti brangiau, nei buvo galima...
Tai tolkai mano istorija ir patirtis. Kodėl rašau, kad žinotumėt ir būtumėt pasiruošę visokiems netikėtumams. Kad klyktumėt ir šauktumėt, o ne tylomis dustumėt, atsidūrę panašioje situacijoje...

Labai liūdna, su gyvenimu nepasiginčysi.
Stebuklų būna, bet nereikia savęs apgaudinėti. Visi viską mato ir supranta. Aš einu ir tuo pačiu keliu...
PALAIKYK NUĖJUSI RANKĄ. PASAKYK, KAD ADIS PRAŠĖ.

Vakar pasidariau kraujo tyrimus ir marker, ką tik sužinojau atsakymą. Kraujas idealus. Hemoglobins 134, neutrofilai 5, leukocitai 7. trombocitai 407. Kas pamenat, kelis metus markeris nerodė nieko. Sakė neinformatyvus, pernai atsitiktinai pažįstama laborantė padarė, net neprašiau. Buvo 80- norma ~ 40. Labai nustebino. Praėjusį gegužė, baigiant gydymą - 130. Šį gruodį baigus gydymą 180, vakarykštis 460. Taip, kad gydymai nebeefektyvūs. Lieka alternatyva, o patirtis tokia, kai nebepadeda „juodos chemijos“ - altrenatyva = stebuklui.