QUOTE(pukpuk @ 2010 02 04, 14:59)
Deilina, sveika, dziugu kad nenusiminus.
Klausyk, o kokia gydytoja jus apziurejo pries guldant i stacionara, t.y. kas pravede pirmine apziura ir ka pasake?
Aišku ytampą kažkokią jaučiu, bet kai matai, kad vaikas žiauriai keičiasi į teigiamą pusę, tai ir liūdesys traukiasi

MB mane išmokė taip: ką rašo nesigilink, pati matai kaip jau pagerėjo per tą laiką. Visas diagnozes pamiršk ir matyk realią situaciją
Mus pasiguldė Mikulėnaitė (skyriaus vedėja). Po valandos pabendravimo, pasakė autizmas. Tada jis ir buvo neramus-ūbavo, nevedė jokio kontakto su vedėja, elgėsi stereotipiškai. O kai pasiguldė, pirmą dieną jokių užsiėmimų, tai tik padirbo su juo specialistai 4 dienas realiai. Savaitgalį prabuvom ligoninėj, bet pirmadienį susirgom, neleido eiti į užsiėmimus, o antradinį naktį į ligoninę mus išvežė

Tai kai ėjau po to pas vedėją pakalbėti, aptarti kaip ten jam, tai sakė, viskas puiku, pasiduoda mokomas, kolektyvas džiaugiasi vaiko pasiekimais. Ir visa tai per nepilną savaitę. Tai įsivaizduokit kai jau žinau kaip mokinti, kiek mes pažengę į priekį.
Kas dvi savaitės ateina spec pedagogė, susako ką reikia pasidaryti iš užduotėlių iki sekančio karto, padirba pati su juo. Baigėsi visi Roko ūbavimai, pradėjo daug bendrauti, su smulkiąja motorika taip pat bėdų nematau. Gal tik savarankiškumo trūksta. Nemokam apsirengti. Kelnytės jei nusmukusios keliasi į viršų, bet pats neapsimauna pilnai

Ir šiaip čiauškėti kinietiškai jau bando. Sako: mama, teti, bum, am, Deni (šuns vardas), baik (bai), pi-py (mašina). Yra smalsus, daržely tapo tokiu pačiu vaiku kaip visi. Auklėtoja nebeišskiria iš vaikų rato pastabom, kaip anksčiau
Užtat ir sakau, kas buvo ir kas yra, skirtumas akivaizdus, todėl MB neleidžia man liūdėti

Tai tikiuosi ir toliau viskas bus gerai, labai to noriu