Autistukai

Pabandysiu pavardinti ka veikiam mes su Motiejum per pamokeles:
1. is mazu slidziu kaladeliu statom boksta (mazos reikalingos todel, kad mokytu vaika jausti savo ranku jega, kiek stipriai reikia statyti kaladele viena ant kitos, kad jos nenugriutu).
2. Turim medine delione. Isiimam ir su mano pagalba atgal sudedam detales.
3. Ledu dezutes dangtelyje prapjoviau skylute ir pro jam metam i dezute pupeles.
4. Turim du indelius nuo miau varskytes. Is vieno i kita pilstom tas pacias pupeles.
5. Turim medini zaisla: ant keturiu mediniu strypu reikia sumauti kamuoliukus.
6. Taip pat senukuose nusipirkom toki zaisla, kur ant pagrindo yra sukisti pagaliukai, o paskui reikia ant pagaliuku sumauti ivairias figuras.
7. Is batu dezes iskirpau gabala kartono ir i ji segam skalbiniu segtukus.
8. Taip pat kitam kartone praduriau skyles ir su Motiejaus rankyte kaisiojam batraisti i tas skylutes.
9. Ant batraiscio maunam didelius makaronus.
10. Duodu pusti dudele.
11. Piesiam.
12. Duodu paciam pusti muilo burbulus.
13. Ziurim foto albuma ir rodau kur yra jo mama, kur tetis. Pagaliau atpazista nuotraukose savo kamuoli
14. Vartom knygute ir ieskom pazistamu daiktu.
15. Nufotografavau jo puoduka, lekstute ir obuoli. Tada tuos daiktus padedu jam ant staliuko ir liepiu tarkim obuolio foto uzdeti ant realaus obuolio. Sitas jam sunkiausia.
16. Turiu prikaupusi tusciu kremu, sampunu buteliuku - mokau ji atsukti juos. O kad butu idomiau juo atidarineti - i kiekviena idedu po mazyti zaisliuka.
17. Turim skirtingu fakturu kamuoliuku - duodu juos liesti Motiejui. Masazuoju jais rankytes.
18. Deliojam vienas i kita mazus kibirelius.
19. Valgydinam, sukuojam lele. Taip pat mokau ant leles parodyti kuno dalis.
20. Duodu uzpusti zvake.
21. Skaitom eilerasciu knygele. Kaskart vis ilgiau sukaupia demesi ir isklauso vis daugiau eilerasciu.
22. Duodu sukti vilkeli.
Dabar dar dideli demesi skiriam ir stambiajai motorikai. Nusipirkom gumini arkliuka, tai mokau sokineti. Skatinu visur laipioti, paciam vaziuoti su minama masinele, mokau ridenti kamuoli. Rodos, veiklos kaip ir yra, bet problema ta, kad dauguma dalyku jis jau neblogai moka, greitai padaro ir laukia naujo idomios uzduoties, o mano vaizduote jau isseko.
Galvoju, gal butu tikslinga nupirkti kokia nors knygele su magnetukais

JurgaSim, ačiū už atsakymą Daug iš tų išvardintų užduotėlių mes darom

Mamytės, o ką jūs manot dėl mūsų vaikučių, kad turėti jaunesnį brolį ar sesę?

Pašnekėjau ką tik su Roko pedagoge ar verta mums gultis į Vilnių, tai sakė, verta nebent todėl, kad kompetetingi daktarai susakys dabartinę jo būklę, o tuos praktinius užsiėmimus ir mes su pedagoge kuo puikiauisiai sisidėliojam ir dirbam Tai net nežinau... gal ir nevažiuosim šiemet tada, aš ir pati matau, kad vaikas eina pirmyn.

Klausiau dėl antro kleckiuko, tai sakė labai gerai būtų. Aišku vyresnis vaikas būtų geriau, bet taip jau nebus, todėl sakė, jei yra pasiryžimo antram, tai sveikintina.

Klausimukas mamytėms turinčioms pirmą vaikutį autistuką, antrą mažiuką Ar tikrai geriau brolis ar sesė iš praktikos autistams vaikams? Aš kažkaip gundausi...

gal tai nėra gerai iš žmogiško požiūrio, bet antro vaiko susilaukiau būtent dėl šios priežasties, t.y. tikslingai, kad padėti vyresnėliui socialiai adaptuotis. Kadangi jam jau pusantrų metų, dabar pradedu matyti, kad mano šis žingsnis buvo teisingas

Ačiū labai už atsakymą Aš noriu antro, tik mane gal gąsdina, kad su Roku reikia dar padirbėti nemažai, o ir mažiukas daug dėmesio reikalaus Iš kitos pusės per tą laiką ir Rokas jau būtų ūgtelėjęs...tai žodžiu mąstau, mąstau...

Jei šiuo metu pas mus atsirastų mažylis - jaučiu, kad Jonui būtų galbūt ir trauma, didžiulės pavydo scenos Neįsivazduoju, kaip jį prieš tai reiktų paruošti Tačiau būtų kaip būtų, dievaži niekas negali pasakyti, kaip ten būtų. Aš tai jau labai norėčiau antro mažiuko Tik va kad aplinkybės dabar nelabai dar leidžia

O mano vaikas dėl suvokimo trūkūmo tiesiog priėjo prie broliuko ir pasakė 'a-u-a a-u-a'. Ir nuėjo savais keliais. Pavydo nebuvo, jam apskritai svetimas šis jausmas

Tai kiti ivairiapusiai... nu dar nieko. O ko tu taip susinervinai kadaise? baisaus nieko neparase.

O Jonukas manęs labai pavydi Gal tai ir gerai Jei paimu brolio vaiką ant rankų, arba draugės mergaitę - iš karto zirzia nepatenkintas, stumia kitą vaiką nuo manęs ir prašosi, kad jį imčiau. Nu toks gopšiukas

Maniskis irgi. Net teciui pavydi. Man net kartais atrodo kiek nenormalu. Tipo, tik man mama!

aha, tėčiui irgi pavydi; tai jei ką blogai daro, o negalima jį nuo to blogo darbo atitraukti ir prisišaukti, pasibučiuojame su MB - tai "mamos sargybinis" iš karto atlekia

Turbūt visų pirma - mamai geriau, nes pernelyg vaiko dėmesiu neužslopina:)
Tarp mano vaikiukų - pusantrų metų skirtumas. Kartais žvėriškai sunku, bet iš kitos pusės, galvoju, kad po vyresnėlio diagnozės sužinojimo aš būčiau išprotėjusi, jei neturėčiau mažosios. Dabar turbūt tik kelyje į tai:)
Aš galvoju, kad vaikams daug geriau augti bent dviese. Dėl to, kad neįsivaizduotų, kad visas pasaulis - tik vienas didelis AŠ.
Bet negi forumietės turi padėti apsispręsti? Iš kitos pusės - reikia išsiaiškinti sutrikimo priežastį. O jei ji genetinė, didelė tikimybė, kad ir brolis ar sesė turės kokį F. Aš su nerimu žvelgiu į savo mažąją, dičkį auginau ramiai...