Autizmas
Autizmas - tai psichinės raidos sutrikimas, išryškėjantis anksti vaikystėje apie 2 - 3 metus. Būdingiausi autizmo požymiai yra vaiko užsidarymas, atsiribojimas nuo aplinkos, nenorėjimas bendrauti, liestis, kartojimas kokių nors stereotipinių veiksmų. Nustojus ar net ir nepradėjus gerai kalbėti nesivysto vaiko kalbos, bendravimo įgūdžiai, pasaulio pažinimas. Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti autizmą ir imtis visų įmanomų priemonių vaiko protiniam vystymuisi, bendravimui skatinti. Lengva autizmo forma yra vadinama Aspergerio sindromu. Tokie vaikai kalba, bendrauja, gali mokytis, tik išsiskiria savo elgesiu, sunkiau priima taisykles, nepritampa prie kolektyvo, gali elgtis agresyviau. Tačiau jie ypatingai domisi kuria nors viena sritimi. Lavinant būtent tuos vaiko pomėgius ar talentus, jis siauroje srityje gali pasiekti labai gerų rezultatų. Tikslios autizmo atsiradimo priežastys kol kas nėra išaiškintos. Yra svarstomos įvairios priežastys. Vienos iš jų - genetinės bei motinos organizmo įtaka nėštumo metu, taip pat sukeltos aplinkos poveikio, pavyzdžiui užterštumo sunkiaisias metalais. Tiriant autistus, randama smegenų uždegiminių procesų, autoimuninių, alerginių reakcijų, todėl aiškinamasi ir jų įtaka. Manoma, kad vaikas jau gimsta su tam tikrais galvos smegenų pokyčiais, kurie sutrikdo protinį vystymąsi ir sukelia proto negalią. Autizmas nėra laikomas liga. Deja ir vaistų, galinčių išgydyti autizmą nėra. Vaistų skiriama tik kai kuriems simptomams palengvinti, miegui pagerinti. Yra visuma priemonių, tokių kaip speciali elgesio terapija, bendravimo įgūdžių ugdymas, fizinė tearpija ir kitos vaikų autistų lavinimo priemonės, kurios padeda vaikui bendrauti, pažinti ir adaptuotis. Nemažai dėmesio skiriama mitybai, alergenų ir kitų neigiamai nervų sistemą veikiančių medžiagų eliminavimui iš maisto. Daug diskutuojama apie begliuteninę - be kviečių ir rugių baltymų bei be pieno baltymų dietą. Laikytis tokios dietos yra sunku, nes šie produktai užima didžiąją dalį mažų vaikų mitybos raciono. Tačiau pabandyti verta, nes kai kuriais atvejais pastebimas vaiko elgesio pagerėjimas. Svarbu papildyti mitybą vitaminais, mineralinėmis medžiagiomis, ypač kalciu, kurio vaikas gauna mažiau jei nevalgo pieno produktų. Paprastesnis ir visai nerizikingas būdas yra gaminti kuo natūralesnį maistą, atsisakyti maisto produktų, turinčių dirbtinių dažiklių, saldiklių, skonio stipriklių ir kitų maisto priedų. Maistas turi būti lengvai virškinamas. Daugeliu autizmo atvejų vaikai turi virškinimo ir žarnyno motorikos sutrikimų. Būdingas vidurių užkietėjimas, dėl kurio žarnyne kaupiasi toksinai, arba viduriavimas, dėl kurio blogiau pasisavinamos naudingos maisto medžiagos, vitaminai. Maisto papildų naudinga vartoti tam, kad aprūpinti organizmą būtiniausiomis medžiagomis, kurių trūksta dėl nepilnavertės mitybos, dietų, sutrikusio virškinimo.
Naudingos medžiagos
Omega-3. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių pats organizmas negamina, labai svarbios nervų ląstelių apsaugai ir jų funkcijoms bei protinei veiklai. Jos taip pat pasižymi uždegiminių reakcijų reguliacija. Yra duomenų, kad autistų vaikų, papildomai vartojusių tris mėnesius ir ilgiau riebalų rūgščių omega-3, mokymosi įgūdžiai pagerėjo. Todėl jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies produktų, kuriuose tik ir yra omega-3 riebalų rūgščių, šių rūgščių reikia vartoti papildomai. Daugelio omega-3 maisto papildų sudėtyje būna ir vitamino D. Tai naudingas derinys, ypač rudens - žiemos periodais, kai mažai saulės ir dėl to nėra galimybių odoje natūraliai pasigaminti vitaminui D. Manoma, kad vitamino D trūkumas gali įtakoti autizmo vystymąsi. Plačiau ...
Vitaminas D. Kol kas nėra įrodyta, kaip vitamino D stoka organizme veikia autizmo vystymąsi, tačiau manoma, kad šio vitamino stoka nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje gali sietis su autizmu. Tokią išvadą paskatino padaryti ir epidemiologiniai stebėjimai. Pastaraisias dešimtmečiais, kuomet yra stebimas autizmo atvejų daugėjimas, taip pat nustatoma ir daugiau vitamino D trūkumo atvejų. Šios teorijos šalininkai aiškina vitamino D svarbą organizmui ne tik kaip kaulams būtino vitamino, bet ir kaip aktyvios neurohormoninės medžiagos, atsakingos už smegenų vystymąsi ir vaiko elgesį. Todėl vertinant tokius pastebėjimus reikia atkreipti dėmesį į vitamino D užtikrinimą mityboje, ypač jei nepakankamai būnama saulėje. Plačiau ...
Magnis. Yra tyrimų duomenų, kad hiperkatyvių vaikų ir autistų vaikų organizme randama magnio stoka. O ilgesnį laiką papildomai vartojant magnio, tokių vaikų elgesys pagerėja, sumažėja agresyvumas ir dirglumas. Todėl rekomenduojama į maisto racioną įtraukti daugiau magnio turinčių maisto produktų. Jei yra virškinimo sistemos sutrikimų, dėl kurių blogiau pasisavinamos naudingos maisto medžiagos, rekomenduojama vartoti ir magnio papildų. Plačiau ...
B grupės vitaminai. Iš jų nervų sistemai svarbiausieji yra B1 (tiaminas), B6 (piridoksinas), B12 (ciankobalaminas), B9 (folio r.), B5 (pantoteno r.) B3 (niacinas arba nikotinamidas). Žinoma, kad vitaminas B6 autistams padeda koncentruoti dėmesį, atpalaiduoja nervinę įtampą. Yra nemažai tyrimų duomenų, kurių metu skiriant didesnes dozes vitamino B6 pavykdavo palengvinti autizmo simptomus. Tačiau tokias dozes galima vartoti tik paskyrus ir prižiūrint gydytojui, nes vitamino B6 perdozavimas gali pakenkti nervų sistemai. Plačiau ...
Jodas. Jis svarbus tinkamai skydliaukės funkcijai ir protinei veiklai vystytis. Labai svarbu, kad jau nėštumo metu moters organizme netrūktų jodo. Tiriant autistus vaikus, nemažai atvejų yra nustatomas jodo stygius jų organizme. Todėl rekomenduojama užtikrinti pakankamą jodo kiekį mityboje. Plačiau ...
Antioksidantai. Kadangi autizmo metu nustatoma uždegiminių pokyčių smegenyse, svarbu užtikrinti mityboje pakankamą kiekį antioksidantų. Antioksidantai saugo organizmo ląsteles, tame tarpe nervų ir imuninės sistemos, nuo žalojančio laisvųjų radikalų, toksinių medžiagų ir sunkųjų metalų poveikio. Plačiau ...
Vitaminas A. Yra duomenų, kad autistų vaikų organizme vitamino A sunkiau susidaro iš provitaminų - karotenų. Vitaminas A svarbus regėjimui, odos ir gleivinių atsparumui, imunitetui. Todėl mitybos papildymui patariama rinktis ne beta karoteną, bet vitaminą A arba žuvų taukus su vitaminu A. Plačiau ...
Cinkas. Tai mikroelementas, pasižymintis antioksidaciniu veikimu. Jis svarbus hormonų ir daugelio fermentų veikimui, imuninės sistemos funkcijai, vitamino A apykaitai. Tiriant autistus, neretai nustatomas cinko trūkumas, todėl rekoemduojama užtikrinti pakankamą cinko kiekį vaikų mityboje. Plačiau ...
Geležis. Šis mikroelementas svarbus ne tik kraujo gamybai. Esant jos stygiui organizme, dėl pablogėjusio apūpinimo deguonimi, atsiranda silpnumas, nuotaikos ir elgesio sutrikimų. Todėl svarbu ištirti ar nėra geležies stygiaus organizme ir esant trūkumui, papildyti vaiko mitybą geležimi. Plačiau ...
Multivitaminai. Vaikams skirtų vitaminų - mikroelmeentų sudėtyje būna būtiniausių vaiko organizmui vitaminų ir mikroelementų. O jų dozės artimos rekomenduojamai paros normai ir būna nurodytos atitinkamai pagal vaiko amžių. Todėl vietoj kiekvieno aukščiau paminėto vitamino ar mineralinės medžiagos, galima rinktis mitybos papildymui kompleksinius derinius, kuriuose būtų antioksidantų vitaminų A, E, C, cinko ir seleno, svarbiausiųjų B grupės vitaminų, vitamino D, jodo, geležies. Autistų vaikų mityboje patariama vengti dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių, saldiklių, todėl ir renkantis vaikams skirtus vitaminų preparatus svarbu į tai atkreipti dėmėsį.
Probiotikai. Vaikams autistams yra dažnai nustatoma maisto alergija, virškinimo sutrikimų, lydimų viduriavimo ar vidurių užkietėjimo. Todėl žarnyno mikrofloros balansui palaikyti ir naudingų medžiagų pasisavinimui pagerinti rekomenduotini probiotikų preparatai. Jų ypač naudinga vartoti jei tenka gydytis antibiotikais ir bent porą savaičių baigus vartoti antibiotikų. O esant virškinimo sutrikimų, probiotikų galima vartoti ilgą laiką. Probiotikai padeda atkurti žarnyno mikroflorą, palaiko natūralų imunitetą, padeda šalinti toksinus, todėl jų nauda pasireiškia ne tik žarnynui, bet ir visam organizmui. Plačiau ...
Amino rūgštys. Jos būtinos baltymų sintezei, raumenims, nervų sistemos veiklai. Ypač svarbu užtikrinti, kad vaiko mityboje netrūktų esminių amino rūgščių, kurių organzime nepasigamina. Todėl reikia stengtis, kad maistas būtų įvairus, vaikas pakankamai valgytų baltyminio maisto, turinčio būtinų amino rūgščių. Yra tyrimų duomenų, kad vaikų, kurių mityboje buvo užtikrinamas pakankamas amino rūgščių suvartojimas, pagerėjo kalbos įgūdžiai, socialinė adaptacija. Plačiau ...
Ramunėlės. Tai saugi vaiztažolė, tinkama vartoti ir vaikams. Autistams ramunėlių arbata ypač rekomenduojama, kaip atpalaiduojanti ir teigiamai virškinimo traktą veikianti priemonė. Geriant jos vakare, palengvėja nusiraminimas ir užmigimas. Galima ramunėlių arbatą pakaitalioti su melisų arbata, kuri taip pat veikia atpalaiduojančiai ir raminančiai. Plačiau ...
http://www.mpe.lt/lt...iai,id,Autizmas