oi pamaciau ta Kambodzos ir Tailando pasieni, ir siurpas nukrete...

man sita vieta buvo pati baisiausia ir isimintiniausia per visa keliones laikotarpi... tokio skurdo ir vargo buvau niekada nemaciusi, o butent tame pasienyje jis atsiskleide visu "grazumu". Valkataujantys vaikai tiesiog kabinosi ant ranku, pilni keliai zmoniu tempiamu baisiausiu vezimu, kokiu nerastum net musu gudziausiame kaime. Stovint tame pasienio namelyje, ten kur tikrina pasus, ziurke per kojas perbego. Taip prasidejo mano pazintis su Kambodza

po to visa laika vaiksciodama negalejau akiu atitraukti nuo zemes, nes vaidenosi, kad visur ziurkes, ir as ant ju uzminsiu

Baisu, buvau stipriai del tu ziurkiu supanikavusi, niekur is viesbucio nenorejau eiti, pilva suko, silpna daresi... sakiau gyvenime i sita sali negrysiu... dabar praejus metams laiko po keliones, noriu atgal i Kambodza, is visos keliones si salis padare didziausia ispudi, Tailandas jau toks suturistintas, o Kambodza dar tokia tikra, skurde skestanti salis... nors manau, kad po kokiu keleriu metu ir Kambodza taps panasi i Tailanda, nebeliks autentiskumo