Sveiki, nuo dukros tonziliu salinimo operacijos praejo jau daugiau nei trys savaites, pradedame atsigauti ir pagaliau turiu laiko surasyti kelis svarbius dalykus. Iskart sakau, kad neturiu tikslo nieko gazdinti ar atkalbeti nuo operacijos, jeigu jos reikia, reiskias reikia darytis ir tiketis, kad viskas bus gerai. Kaip sako patarle: tikekis geriausio, bet ruoskis blogiausiam...
Mes esame is tu kuriems si operacija nepraejo be komplikaciju...kaip suzinojau veliau, tai tokiu komplikaciju buna gan daznai, bet pradekime nuo pradziu. Dukrai tik ka suejo 8 metai, operavomes pas labai zinoma ir gera vaiku chirurga Santariskese (pavardes daktaro nerasau, nes jis tikrai nera kaltas del komplikaciju ir jam jokiu pretenziju neturime, kaip tik esame labai dekingi uz tolimesne prieziura ir rupesti). Pati operacija praejo sklandziai, kraujavimo nebuvo, tonziles buvo pasalintos pilnai. Po operacijos atsigavo tikrai lengvai (lyginu su 2 kitom mergaitem is tos pacios palatos), laikemes visu nurodymu, daug gerem vandens, po 3val valgem ledus, nakti miegojo tikrai ramiai. Kita diena patikrino, kad graziai uzsidejo baltas fibrinas ir paleido namo. Is musu keturvietes palatos tik mus vienas paleido, nes kitos mergaites nenorejo gerti del skausmo ir joms neuzsidejo tas baltas fibrinas. Taigi mes labai laimingos, kad nereikia pasilikti antrai nakciai grizome namo. Tada dar nenutuokiau kas musu laukia. Daktaras isleido labai ramiai, jokiu blogybiu neitare, instrukcijos buvo tik apie maista, maudynes ir viskas...jokios svarbios info apie tai ka daryti nenumatytu atveju, nebuvo. Namie gan ilgai reikejo nuskausminanciu vaistu, 5d gere Ibuprofena kas 4 valandas, valge sunkiai, bet vartojo daug skysciu, tai as ir nesijaudinau. Gerai, kad kazkoks motiniskas instinktas pakuzdejo, kad reikia bent savaite miegoti su dukra, taigi teti istremem i jos kambari, o as miegojau su ja, tai ir buvo tas dalykas kuris mus isgelbejo... Nakti is 6 i 7 para prasidejo kraujavimas. Dukrai miegant truko stambi kraujagysle ir pradejo kraujuoti i skrandi ir tik kai skrandis prisipilde, jai atsirado vemimo refleksas ir ji pabudo. Tai kas buvo toliau labai sunku rasyti..smulkiai nepasakosiu, bet tokiu dalyku net siaubo filmuose nedaznai pamatysi...fontanas kraujo, nesustabdomas vemimas krauju, bego upeliu viskas...Mes gyvenam gan netoli ligonines, tad as supratau, kad greitosios laukti namie mes negalim, nes cia minuciu reikalas, o greitoji vietoje mums niekuom padeti negales, tai tiesiog ves i ligonine, Nors buvo 3val nakties, smegenys veike astriai, dukra vyras nunese i pirma auksta, ten ji neteko dar daugiau kraujo ir neteko samones, pripyleme maisa ledo ir uzdejom ant kaklo, as sokau i dzinsus ir islekiau, dukra vyras pagulde masinoje gale ir liko su kitu vaiku namuose, o as ijungiau avarinius ir 120km/h lekiau i ligonine, bevaziuojant paskambinau 112 ir pranesiau, kad atvykstam ir kad musu lauktu, sekiau laika, ligonineje buvome po 7 minuciu, musu ten jau lauke, buvo pazadintas budintis LOR gydytojas. Dukros temperatura buvo 35 laipsniai, spaudima pavyko ismatuoti tik is 3 karto, ledas sustabde kraujavima dar masinoje. Labai greitai buvo priimtas sprendimas operuoti, anesteziologas tik uzdave kelis klausimus, ispejo, kad gali tekti perpilti krauja ir ja issiveze....Tada baigesi mano adrenalinas ir as trumpam atsijungiau.... Noriu padekoti Santariskiu LOR skyriaus sesutems uz nerealu rupesti, uz ta geruma ir palaikyma, jos visos fantastiskos! Taip pat esu labai dekinga budejusiam gydytojui Mindaugui Grobliui, jo saltakraujiskumas ir mokejimas nuraminti tokioj situacijoj buvo auksciausio lygio! Po valandos man pranese, kad viskas tvarkoje, kad operuojant kraujavimo nebebuvo, ledas padare savo darba, kraujo perpilti nereikejo. Dukrai siuvo visa desine puse, dejo kazkokias kempineles ir tinklelius. Daktaras minejo, kad per menesi mes jau ketvirti esam jo operuoti su tokiom komplikacijom, kad jos nera tokios jau retos, tiesiog tas kraujavimo lygis visiems skirtingas buna, kitiems kraujuoja nestipriai ir savaime praeina, nereikia operuot, bet musu atveju kraujavimas buvo labai stiprus, vaikas prarado apie 1,5l kraujo, hemoglobinas nukrito iki 100. Ligonineje praleidome dar kelias dienas, po to buvo daugiau problemu, pakilo temperatura, taigi bendroje sumoje ligonineje teko paguleti tris kartus. Dabar jau sveikstam, siulai beveik istirpo, miegam dar vis kartu, prie lovos stovi suruosta tase.
Apie galimas komplikacijas yra mazai snekama, manau del to, kad evai nesigazdintu, bet visgi ispeti reikia. As esu is tu zmoniu, kurie turi gan stiprius nervus kritinese situacijose, taigi ir siuo atveju nepasimeciau, bet daug kas gali supanikuoti, nezinoti ka daryti, o laikas cia labai svarbus, svarbi kiekviena minute...Taigi visi turetu zinoti, kad dazniausia komplikacija po tonziliu salinimo yra kraujavimas. Kraujavimas buna ankstyvas(24val po operacijos) ir velyvas (6-10 para po operacijos, kai nueidineja fibrinas). Gydytojai netgi minejo, kad 7 para yra vadinama kritine. Daugiausiai kraujavimu pasitaiko nakti, miego metu tarp 3-4val, nes tuo metu yra REM miego faze, sapnuojama ir pakyla spaudimas, taigi bet koks kostelejimas ir gali atplysti didelis fibrino gabalas. Miegokite po operacijos su vaikais viename ambaryje, nes esant stipriam kraujavimui galimas staigus samones netekimas ir vaikas negales jusu prisisaukti. Susidekit tase vaiko daiktu(tapkes, svarus rubai, vandens butelis, popieriniai ranksluostukai). Visada rankinuke turekit ta israsa is ligonines kas buvo daryta, taip daktarams bus lengviau susiorentuoti, nes esant tokiai situacijai viskas gali pasimirsti....manes klause dukros kraujo grupes kai tik atvykom, o as negalejau atsakyti, nors visa gyvenima zinojau mintinai. Saldytuve turekite ledo ar kokiu saldytu darzoviu maisiuka, kad galetumete uzdeti ant kaklo. Prie lovos turekit plastikini bliuda ir ranksluosti, kad zinotumet kiek mazdaug kraujo neteko vaikas, nes tai irgi svarbu. Apgalvokit kaip elgites jeigu kazkas atsitiks, ar kviesit greitaja ar vaziuosit patys, kas bus greiciau. Musu atveju dienos metu manau greitoji butu greiciau, nes ji pralektu su svytureliais, bet kadangi buvo 3val nakties, miestas buvo tuscias, tai as priemiau sprendima vezti pati. Sekite laika, paziurekit i laikrodi kada viskas prasidejo ir svarbiausia stenkites nepanikuoti. Jeigu vaikas samoningas, kalbekite su juo, sakykite, kad viskas bus gerai, nes tokie dalykai labai traumuoja vaikus, po to atsiranda baime uzmigti, baime, kad tai vel pasikartos. Vaikai jaucia jus, jusu panika, jeigu jus nepanikuojat jiems irgi bus ramiau. Taip pat noriu pabaigai pasakyti, kad pries 6 metus operavome ir sunu, jo operacija praejo sklandziai ir jokiu komplikaciju nebuvo. Operacija pasiteisino, vaikas daug maziau serga, ligos praeina lengviau, nebebuna tokiu aukstu temperaturu kaip prie anginos. Jokiais budais nenoriu, kad sis mano pasakojimas kaip nors paveiktu jusu apsisprendima operuoti ar ne. Tai jums pasakyti turi gydytojas, o as tiesiog pateikiau informacijos, kurios mano manymu labai truksta. Bukite sveiki!
Mano nuomonė tokia kad kiekvienam žmogui yra vis kitaip panašiai kaip ir su vaistais vienam padeda kitam tik pablogina arba atvirkščiai. Oi dar vienas klausimas dėl kraujo ar jis nebuvo per skystas? Nes man kai darė operacija tai iš pradžių neprileido iš kart operuot nes mano kraujas buvo per skystas tai išrašė tokių vaistų su vitaminu C su rutona tai padėjo. 3 kart jau buvo viskas gerai tik tada išoperavo ir namuose pakraujuodavau labai retai bet ir tai nebuvo kraujas galėčiau sakyti kad jis buvo užkrešėjęs. Tai tiek. Manau kad nuomonės vėl keisis.