QUOTE(viki81 @ 2010 02 01, 21:14)
Sveikos!
Na zinokit as nenoriu istrinti praeities.
Braukiu asara stovedama prie kapelio,bet per abu nestumus as buvau pati laimingiausia.
Skraidziau padebesiais.
Jauciau judesiukus.Dvynukai gime,turejau laime juos paimti ant ranku,pamyluoti.Ziurejau i veidelius,lieciau ju rankytes,jie man buvo patys graziausi.Ir kai veidelius vel pamatau pries savo akis,as nusisypsau.
Mintyse lieka klausimas KODEL? ,bet aciu dievui as turejau galimybe juos pabuciuoti.
Tik gaila kad mano vyras nenorejo ju matyti,galbut jam butu lengviau susitaikyti,kad ju nebera.
Jau pora dienu jauciu krutine.Kartais uzeina negerumas.
Bijau prisisvajoti......
Labutis merginos,
labai liudna, kad tiek liudeselio musu forume.. Bet naturalu, kad liudeselis aplanko.. Jau kuris laikas as sugebu ziureti i savo netekti kitokiomis akimis.. Netekti prisimenu su liudesiu, sirdyje yra ilgesys, bet.. Bet as kaip ir Viki stengiuosi visa tai prisiminti kiek imanoma sviesiau.. Juk gyvenimas nesibaigia netektimi, juk musu vaikeliai tikrai yra!! jie gyvi! Jie gyvena musu sirdyje ir mintyse ir gyvens tol, kol gyvensime mes..
Viki!!!!! Labai labai nuostabi butu naujiena!! As laikau kumstukus, kad viskas pavyktu!! Labai labai melsiu, kad taptum

ir dar viena laiminga mamyte

Eh, dabar taip sypsausi, kaip vaikas, saldaini gaves!!! Lauksiu ziniu!!!