sveikutes
QUOTE(laurriukas @ 2010 02 11, 22:11)
Sveikos,
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
tos tustumos turbut niekada neuzkisim,ir kitas vaikelis tikrai jos neuzpildys,vistiek truks to vienintelio

musu merginos gime po metu,galiu pasakyt man dabar lengviau,turiu kuo dziauktis ka pamyluot

bet vistiek visada sirdyje gyvena ir Nojukas,jis ten ir gyvens,augs kartu su sesem
QUOTE(SiguteS @ 2010 02 12, 07:16)
Labas , Laurriukas
Jeigu perskaityti, kas yra cia angelu mamu rasoma, galima tikrai supasti, kad tai ypatingos mamos...jos kitokios...ju jausmas yra toks gilus...nesuvokiamai...ju skausmas yra toks astrus, smaugiantis, stabdantis...ju isgyvenymai yra kova, jos kovotojos, kovotojos uz sypsena, uz diena, kad atsistot, pakilt, ir eit...jos myli ta ka turi labiau nei kiti, nes zino ta plona akimirksnio riba, po kurios...po kurios jos sukuria daugiau nei nuostabias eiles savo isejusiems vaikams...kokia meile jos spinduliuoja savo angeleliams

gal jos nebetiki stebuklais, bet vienintelio tikejimo is ju niekas niekada neatims - pasimatymo su su sūnyciu, pasimatymo su dukryte... pasimatymo su sūnūmis ar dukromis

ir jos tikrai yra laimingos, jos tikrai gyvena, jos tikrai sypsosi ir laukia...laukia..."ar as ja pazinsiu...ar jis mane pazins" ir ta mintis kelia malonu siurpuliuka ir sirdies plakima
Taigi, gyvenymas tesiasi, nes ner kur trauktis. Ir musu visu zinoma mintinai fraze - susikaupsim ir gyvensim, tiktai skauda baisiai...
Papildyta:
QUOTE(viki81 @ 2010 02 12, 12:06)
Pas mane turbut tas periodas kai as noriu tuojau pat

.
man is pradziu taip buvo,as norejau leliuko nors tu ka,gal todel kad netekau savo pirmagimio

bet mes ilgai ir nelaukem,labai truko to mazo zmogucio namuose