as sia nakti vel savo angeliuka sapnavau
kai tik aplankom kapeliuose taip ir susapnuoju 
,ko anksciau nebudavo,nesuprantu ka tai galetu reiksti 
sveikos
as sia nakti vel savo angeliuka sapnavau kai tik aplankom kapeliuose taip ir susapnuoju ,ko anksciau nebudavo,nesuprantu ka tai galetu reiksti
as sia nakti vel savo angeliuka sapnavau
kai tik aplankom kapeliuose taip ir susapnuoju ,ko anksciau nebudavo,nesuprantu ka tai galetu reiksti
*ermita*, su jausmais kovoti kartais reikia, o kartais tiesiog reikia jiems duoti valią - tada trumpam palengvėja.... tu tiki trečią netekties mėnesį skaičiuoji... aš trečius metus jau.... nors gal nelabai čia tinka žodeliai "tik" "jau" .... nes ilgesys ir skausmas nematuojamas...
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 02 16, 09:54)
...o aš tave prisimenu 
.. Žaislų temoj vis pamatau tavo niką ir prisimenu tave, kaip angelo mamą..
Didelės dalies mamų nėra čia. Užeina, kai labai sunku, kai pasidžiaugt nori, kartais skaito tyliai.... ir niekas neturi teisės kaltint, priekaištaut ar kitaip nurodyt, kada ir kiek reikia čia lankytis
.
...o sapnai - mūsų prisiminimų, patyrimo sandėliukas toks.....
dabar man atrodo, kad ten viskas tvarkingai sudėliota...lentynose, dėžėse... kai kur net dulkių geras sluoksnis.. maža būdama bijodavau tokių tamsių sandėliukų...dabar - jau nebe... nei tų tikrųjų, nei šio - kurio lentynose mano gėla sudėta..
.. Žaislų temoj vis pamatau tavo niką ir prisimenu tave, kaip angelo mamą..Didelės dalies mamų nėra čia. Užeina, kai labai sunku, kai pasidžiaugt nori, kartais skaito tyliai.... ir niekas neturi teisės kaltint, priekaištaut ar kitaip nurodyt, kada ir kiek reikia čia lankytis
. ...o sapnai - mūsų prisiminimų, patyrimo sandėliukas toks.....
dabar man atrodo, kad ten viskas tvarkingai sudėliota...lentynose, dėžėse... kai kur net dulkių geras sluoksnis.. maža būdama bijodavau tokių tamsių sandėliukų...dabar - jau nebe... nei tų tikrųjų, nei šio - kurio lentynose mano gėla sudėta..
Keistas tas sandeliukas...
Ypac reikai po ji pasiknist artejant metinems... Kai pagalvoju, kad jau 5 metu vaikinukas greit butu...
Sveikutes,
Kaip nuotaikos po Valentino dienos? Kaip minesit vasario 16?
o as trumpam liksiu viena su dviem savo berniukais.. Vyras vaziuos i Lt registruoti musu mazylio ir paso jam daryti, nes per ambasada ilgai uztruktu.. Dabar pildau visokius prasymus, kad greiciau visas procesas vyktu.. Ir ka? O gi vienam popiergalyje reikia atsakyti i klausima: "Kelintas vaikas gime motinai?" . Ka atsakyti i toki klausima.. Visada pasimetu.. Kaip pasimetu ir atsakinedama i klausima "kiek vaiku turite".. Skaudus klausimai...
Kaip nuotaikos po Valentino dienos? Kaip minesit vasario 16?
o as trumpam liksiu viena su dviem savo berniukais.. Vyras vaziuos i Lt registruoti musu mazylio ir paso jam daryti, nes per ambasada ilgai uztruktu.. Dabar pildau visokius prasymus, kad greiciau visas procesas vyktu.. Ir ka? O gi vienam popiergalyje reikia atsakyti i klausima: "Kelintas vaikas gime motinai?" . Ka atsakyti i toki klausima.. Visada pasimetu.. Kaip pasimetu ir atsakinedama i klausima "kiek vaiku turite".. Skaudus klausimai...
Pildant dokumentus norisi varnele padeti prie vaiku,bet....
Vakar tingini dariau,tik nelabai gavosi.Sausainiu per mazai prilauziau
Pas mus saulute sviecia.Ir nuotaika automatiskai geresne Kaip jums?
Vakar tingini dariau,tik nelabai gavosi.Sausainiu per mazai prilauziau
Pas mus saulute sviecia.Ir nuotaika automatiskai geresne
Kaip jums?
QUOTE(*ermita* @ 2010 02 16, 10:17)
sveikos,mielosios
o mano "lentynėlėse" betvarkė. ir atrodo kuo toliau, tuo ji didesnė darosi. rečiau dabar parašau, bet tik todėl kad minčių naujų nėra. vis tas pats. galvoju,gal kitur bandyti nukreipti mintis, daugiau užsiimti kokia veikla. bet kuo daugiau nuo savęs bėgu, tuo skausmingesnis paskui būna sugrįžimas atgal. nepadeda niekas. skausmą tik nugrūdu kažkur į tolimiausią kertelę, o jis vistiek išlenda dar didesnis ir stipresnis.
o mano "lentynėlėse" betvarkė. ir atrodo kuo toliau, tuo ji didesnė darosi. rečiau dabar parašau, bet tik todėl kad minčių naujų nėra. vis tas pats. galvoju,gal kitur bandyti nukreipti mintis, daugiau užsiimti kokia veikla. bet kuo daugiau nuo savęs bėgu, tuo skausmingesnis paskui būna sugrįžimas atgal. nepadeda niekas. skausmą tik nugrūdu kažkur į tolimiausią kertelę, o jis vistiek išlenda dar didesnis ir stipresnis.
Aš greitai karto po laidotuvių pas psichologę buvau. Tai man ji pasakė, kad jei iš karto visko neišliesi ir neišgedėsi, vėliau tai išlindinės, per košmarus ir pan. Nuo savęs nepabėgsi. Nors gal ir sunku patikėt, bet psichologai padeda. Aš jūsų vietoje nueičiau. Man labai palengvėja išsikalbėjus ir išsiverkus. Iki kito karto...
Iš tikro radau nemažai dalykų kurie padeda. Jei kuri mamytė norėtų susitikt Kaune, pasidalint mintimis, aš mielai
, rašykit AŽ.
Tvarkiau savaitgalį mažosios žaislus ir rūbelius... Dėliojau į krūveles, ką labdarai atiduot, ką draugėms perleist, ką į "archyvą". Maniau per kelias minutes susisukt, o užtrukau porą valandų, nes taip užliejo prisiminimai - su ta suknyte važiavom senelio sveikint, šitų marškinukų per ilga rankovė tarnaudavo vietoj kramtuko, ant barškučio - pirmųjų dantukų žymės, kepurytės vidinėje pusėje prilipę keli plaukučiai, o va tos rožinės kojinytės buvo didokos ir vis nusmukdavo...
Ir šypsojausi, ir ašaros byrėjo. Prisipažinsiu, nelogiškai elgiausi, vaikiškai turbūt: įsikniaubiau veidu į tą daiktų krūvą, bandydama užuost jos kvapą, nors viskas skalbta perskalbta ir jau kitais namų kvapais dvelkia. Pagavau save, kad ieškau tų nučiulptų rankovių, apgraužtų žaislų, plaukučių, prie drabužėlių prilipusių. Kaip daiktinių įrodymų, kad mažoji egzistavo. Kad turėjau ją.
Kaip keista: kiek vaikų dar ateity beturėčiau, ji visada liks mažoji... Amžinai 6,5 mėnesio...
Ir šypsojausi, ir ašaros byrėjo. Prisipažinsiu, nelogiškai elgiausi, vaikiškai turbūt: įsikniaubiau veidu į tą daiktų krūvą, bandydama užuost jos kvapą, nors viskas skalbta perskalbta ir jau kitais namų kvapais dvelkia. Pagavau save, kad ieškau tų nučiulptų rankovių, apgraužtų žaislų, plaukučių, prie drabužėlių prilipusių. Kaip daiktinių įrodymų, kad mažoji egzistavo. Kad turėjau ją.
Kaip keista: kiek vaikų dar ateity beturėčiau, ji visada liks mažoji... Amžinai 6,5 mėnesio...
QUOTE(*ermita* @ 2010 02 16, 11:17)
bet kuo daugiau nuo savęs bėgu, tuo skausmingesnis paskui būna sugrįžimas atgal. nepadeda niekas. skausmą tik nugrūdu kažkur į tolimiausią kertelę, o jis vistiek išlenda dar didesnis ir stipresnis.
Pabėgti nepavyks. Aš irgi bandžiau, tai laikina. Kaip koks vanduo inde: kapsi kapsi, kol vietos yra, bet kai jau pilnas prikapsi, vis tiek ima per šonus tekėt...
Taip ir su tais jausmų slėpimais, nuotaikų nepaisymais, emocijų ignoravimais. Aišku, turi į kažkokius rėmus save įstatyt, negali būti apsiašarojus nuolat, kad ir kaip norėtųsi. Nors šia tema man psichologė gražiai pasakė: jei rodaisi žmonėms sloguodamas nuolat varvančia nosim, tai kodėl negali rodytis ašarodamas...
QUOTE(Egle C @ 2010 02 17, 11:27)
įsikniaubiau veidu į tą daiktų krūvą, bandydama užuost jos kvapą, nors viskas skalbta perskalbta ir jau kitais namų kvapais dvelkia. Pagavau save, kad ieškau tų nučiulptų rankovių, apgraužtų žaislų, plaukučių, prie drabužėlių prilipusių. Kaip daiktinių įrodymų, kad mažoji egzistavo. Kad turėjau ją.
Kaip keista: kiek vaikų dar ateity beturėčiau, ji visada liks mažoji... Amžinai 6,5 mėnesio...
Kaip keista: kiek vaikų dar ateity beturėčiau, ji visada liks mažoji... Amžinai 6,5 mėnesio...
Jetau...skaitau ir rodos lyg mano parašyta būtų. lygiai taip pat elgiausi su paskendusio sūnelio rūbais,daiktais. tik tiek, kad aš jų nemečiau,neatidaviau-man augo Domutis ir jis labai norėjo rengtis tais rūbeliais. tada žiūrėdavai į jį ir matydavau visai kitą vaiką.
o atmintyje jis man vis dar 8metų ir 6mėn mano Irmantėlis-toks ir liks. kaip ir pirmasis 1metų8mėn Aivariukas. neįsivaizduoju jų suaugusių
.
nežinau,ar gerai padariau,bet šiandien paėmiau nedarbingumą.nieko negaliu veikti nei susikaupti.gal pasimokysiu būti viena,išsiraudosiu kai nieks nemato.atrodo,kad pirmomis savaitėmis taip sunku nebuvo.lyg ir pasikalbėt turiu su kuo,ir paverkt ant peties yra kam. bet va laukiu kad pro duris Markas įeis ir gana.mokykloj per susirinkimą jo mokytoja kalbėjo - neišlaikiau. jo klasiokai šėlsta,sniego karą žaidžia,o man širdis plyšta į tūkstantį gabaliukų. ir glaudžiu jo drabužėlius,ir žaisliukus dėlioju.viskas jo, o jo nėra.suvokiu,kad turiu laikytis dėl Ernesto,jam stengiuosi nesirodyti apsiašarojus.bet į kažkokią dobę įkritau ir niekaip neišlipu.pas nervų gydytoją jau užsirašiau.gal ir pas psichologę nukulniuosiu
Jetau merginos, visai ziuriu i liudesio liuna ikritote, cia tas ilgasis savaitgalis ziuriu ne i gera isejo...kai duodi valia mintims, tai taip jau gaunasi...
Visoms liudincioms po
O man atvirksciai, dabar siokia tokia pakilimo banga, gal todel kad veiklos susiradau, o gal del to kad verkti pavargau. Siaip gal dar ir paverkciau dazniau, bet daznai susilaikau, nes matau kad mano asaros MB labai veikia... Ir apskritai, kazkaip ismokau galvoti apie savo angeleli be asaru, tiosiog atsigulu ir mastau apie ji, taip sviesiai ir siltai, nes kazkodel ZINAU, kad jis nenoretu jog as del jo verkciau, jis noretu buti prisimenamas sviesiai sviesiai...
Visoms liudincioms po
O man atvirksciai, dabar siokia tokia pakilimo banga, gal todel kad veiklos susiradau, o gal del to kad verkti pavargau. Siaip gal dar ir paverkciau dazniau, bet daznai susilaikau, nes matau kad mano asaros MB labai veikia... Ir apskritai, kazkaip ismokau galvoti apie savo angeleli be asaru, tiosiog atsigulu ir mastau apie ji, taip sviesiai ir siltai, nes kazkodel ZINAU, kad jis nenoretu jog as del jo verkciau, jis noretu buti prisimenamas sviesiai sviesiai...
QUOTE(Egle C @ 2010 02 17, 11:27)
Kaip keista: kiek vaikų dar ateity beturėčiau, ji visada liks mažoji... Amžinai 6,5 mėnesio...
Tokius pat žodžius aš parašiau kažkur prieš pora metų...... tik mano Vaivutė mažesnė......
QUOTE(*ermita* @ 2010 02 17, 13:09)
nežinau,ar gerai padariau,bet šiandien paėmiau nedarbingumą.
Jei jauti, kad taip reikia, taip ir daryk.
Kai nuėjau pas psichiatrą ir po jo klausimo " Kuom galiu jums, Jolita, padėti" pravirkau..., jo klausimas buvo - reikia biuletenio?
Neėmiau. Nes namuos buvo sunkiau.... bent man.
QUOTE(wizija @ 2010 02 17, 13:56)
Jetau merginos, visai ziuriu i liudesio liuna ikritote, cia tas ilgasis savaitgalis ziuriu ne i gera isejo...kai duodi valia mintims, tai taip jau gaunasi...
Pamenu, seniau nebūdavo nė vieno savaitgalio, kad neverkčiau....
... oi mamos........
Vdapr, kaip tau šiandien? mažylė auga gražiai?
