Išlaikau vyrą finansiškai

#37
QUOTE(artuma @ 2010 02 05, 12:45)
1. Čia jūs teisi. Jam labai svarbu, ką kiti apie jį pagalvos. Todėl stengiasi padaryti įspūdį. Manau, čia vaikystės psichologinės traumos.

2. Man tai ir yra baisiausia, kad jis tik ima (nors dvasinėj plotmėj jis man labai daug duoda, taip pat ir žinių), ir niekada nebus taip, kad duoda.
Papildyta:
Man irgi čia panašu į tingėjimą. Dėl savo verslo aš jį jau seniai spaudžiu. Jau ir gairės visos sudėliotos. Jau ir veiklos aprašymai yra, viskas paruošta, bet kažkaip gal ryžto trūksta, nebežinau.. Gal bijo prisiimti atsakomybę.

Tai yra jo problema, o gal ne problema, gal tiesiog ambicijos, toks supratimas. Jūs neprivalote spręsti jo ąsmenybės problemų, tai jo reikalas.

Neleiskite jam būti vaiku, mažu, neturinčiu pasirinkimo, nesugebančiu išgyventi.
Neįsijauskite į mamos vaidmenį su užuojauta, globa, rūpesčiu, šito reikės jūsų vaikams, kai turėsite. Išsikelkite savo reikalavimus vyrui ir palyginkite su tuo ką turite be jokių "o gal, o jeigu, nes todėl". Matote žmogų tokį koks yra, tai ir vertinkite tokį, koks yra. Kiek jis atitinka jūsų lūkesčius, jums spręsti.
Atsakyti
#38
QUOTE(artuma @ 2010 02 05, 13:50)
Šitas niuansas yra įdomus. Tikrai bet kuri moteris imtųsi belenkokio darbo, kad vaikus pamaitinti, bet pas vyrus gal kitaip? gal jiems sunku nusileisti į "žemesnį" lygį? ir geriau iš vis nieko nedaryt, nei dirbti "žeminantį" darbą. Jo mąstymas toks: su tokiu СV, aš gatvių nešluosiu.

Gal ir taip, nors tikrai zinau pavyzdziu, kaip pasiaukojamai vyrai dirba seimos labui. Aisku, pas jusiski seimos nera, bet o Jums ka daryti, kiek ji vilkti?
Kaip supratau 3 menesiai jis be pajamu. Tai dar nelabai ilgas laikotarpis, bet jus labai gerai darote, kad pradedate mastyti kas cia bus toliau.

Jis yra kazkiek zinoma persona? Tuomet suprantu, kad jam sunku perzengti ta slenksti ir eiti i zemesnes pareigas, ar "neprestizine" darboviete.
Atsakyti
#39
Tai tegu jis iesko direktoriaus darbo... ar siekia uzimti net generalinio pareigas, bet "ieskojimo metu" tegu susiranda paprasta darba, rankos nenukris gi... o jei taip 5 metus tesis jo ieskojimai, tai taip ir islaikysi pona "intelektuala"? ar patemsi ir ar tikrai to nori?
Atsakyti
#40
o kokiu jis direktoriumi nori buti?bent specdialybe kokia jo?gi turetu tureti kazkokia, ar cia jis savimokslis direktorius?
mano senas draugas irgi kazkada nieko nebaiges direktoriumi buvo biggrin.gif
Atsakyti
#41
vyrai labai greitai pripranta prie alfonsiško gyvenimo... turit būti stipri ir atsisėst pakalbėt , pagaliau rasti kompromisa. Privalot jam paaiškinti kad jis turi dirbt ir uždirbt pinigus savo išlaikimui jai to nepadarysit jis taps visiškų alfonsu , sakau iš patirties nes tokia situacija pas mano mama su antru vyru jis visiškai yra išlaikomas mano mamos iš šalies matau kad jam yra taip patogu , kam dirbt jai yra kas dirba...
Atsakyti
#42
QUOTE(Vilusa @ 2010 02 05, 12:44)
Galiu papasakoti savo situaciją  - kai aš susipažinau su savo vyru - mane sužavėjo jo inteligentiška laikysenas, brandus mąstymas ir išprusimas, galėjimas diskutuoti bet kokia temą, savo nuomonės turėjimas (nors buvo baigęs tik 12 klasių), dirbo juodadarbiu... Pinigų šiek tiek uždirbdavo, bet jų neleisdavo nei gėlytėm, nei šampaniukui, nei kavytei - galvojau - tai geras bruožas, nes yra taupus, nors tikrai norėjosi ir tokio dėmesio...
Mano padrąsinamas - išmoko dirbti kompiuteriu, pakeitė darbą, įstojo mokytis į vadybą (baigė sėkmingai), pakankamai sėkmingai kopė karjeros laiptais...
BET - aš tada net nepastebėdavau, kad ir kiek beuždirbtų - ir jį, ir jo sūnų iš pirmos santuokos, ir save išlaikydavau aš.... Taip, jis susitaupė, pridėjau aš pinigų, jo tėvai - nusipirkom butą...
BET - visa buitis finansiškai liko ant mano pečių...
Net kai gimė dukrytė, o jis dirbo vadovaujamą darbą - jo uždirbamų pinigų aš nemačiau... Kai paklausdavau, ar paprašydavau - atsakydavo, kad išleido, nes pirko tą ir tą (sau ir sūnui iš pirmos santuokos, bet ne mums su dukrele)...
Iliuzijomis gyvenau daugiau nei dešimt metų...
Prabudau, kai sužinojau, kad turi meilužę (panašu, kad jų turėjo ir daugiau).
Jis pas mane - tipiškas Alfonsas (gal tik nepiktybinis) - namo grįžta kaip į viešbutį - turi būti paruoštas geras maistas, namai sutvarkyti, vaikai prižiūrėti, žmona daug uždirbti ir viskuo rūpintis, išskyrus jo asmeniniu gyvenimu...
Krizė šeimoje....
Gal to nebūtų buvę, jei nuo pat pradžių aš nebūčiau jo išlaikiusi?
Gal to nebūtų buvę, jei nuo pat pradžių, vietoj to, kad rūpintis juo, aš būčiau privertusi jį rūpintis manimi?
O gal - jo jau seniai nebūtų mano gyvenime?

panašu,kad priglaugėte gyvatę doh.gif
Atsakyti
#43
Man atrodo autorė labiausiai pergyvena, kas su juo būtų, jei va imčiau ir išmesčiau jį. Ogi nieko.... susirastų kitą ir toliau sau direktoriaus vietos ieškotų bigsmile.gif
Tad manyčiau autorei reikėtų vis tik pačiai sau atsakyti, ar jis man pačiai reikalingas, ar aš pasiryžus su šituo žmogum ir laimėj ir nelaimėj būti, o ne baimintis, kad jis be jos prapultų. Tikrai neprapultų, tokių vyrų pasaulis laikosi ant moterų gailestingumo ir motiniškumo cool.gif
Atsakyti
#44
panašu,kad autorės draugas yra protingas durnius,turi didybės maniją ir autorę vynioja aplink pirštą g.gif,rado pigią kumelę,tai ir jodinėjasi...[tik nesupykite,bet geriau pagalvojus,atrodo taip] 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo dzeine01: 05 vasario 2010 - 13:50
#45
QUOTE(dzeine01 @ 2010 02 05, 14:45)
panašu,kad autorės draugas yra protingas durnius,turi didybės maniją ir autorę vynioja aplink pirštą g.gif


O gal depresuojantis zmogus verysad.gif
Atsakyti
#46
mjo doh.gif nekoks vaizdelis. žinau ir aš porą tokių "intelektualų". ir nesikeičia jie metų metus verysad.gif

aš tai autorės vietoj taip daryčiau: pasakyčiau kad nuo kito mėn man dvigubai sumažina atlyginimą, nes krizė. tada žmogus turėtų mėnesį ssusirast kokį darbelį. jei nesusirastų ir toliau direktoriaus pareigų ieškotų ( lotuliukas.gif doh.gif ), po to mėn nepirkčiau namie NIEKO. šaldytuvas būtų tuščias, jokių litų ant talonėlio. sakyčiau, sory, nėra babkių, nėra maisto. jei ir po to jis nieko nesiimtų, tai išvada būtų viena - jam nerūpi kaip jūs gyvensit, jam nerūpi kad jūs gal badaujat.
nu tada veiksmai tolesni kaip ir aiškūs būtų ax.gif
Atsakyti
#47
QUOTE(Mari-83 @ 2010 02 05, 14:48)
O gal depresuojantis zmogus  verysad.gif

prajuokinot lotuliukas.gif
Papildyta:
autore,jūs pasidomėkite kiek per gyvenimą jis yra pakeitęs darboviečių ir kodėl,gal jis koks prasilošėlis,nemanote?,o gal jis slapstosi nuo alimentų mokėjimo,ir jums tik makaronus kabina? g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo dzeine01: 05 vasario 2010 - 14:12
#48
QUOTE(rusnele @ 2010 02 05, 14:05)
Tai tegu jis iesko direktoriaus darbo... ar siekia uzimti net generalinio pareigas, bet "ieskojimo metu" tegu susiranda paprasta darba, rankos nenukris gi... o jei taip 5 metus tesis jo ieskojimai, tai taip ir islaikysi pona "intelektuala"? ar patemsi ir ar tikrai to nori?


mano irgi toks požiūris, kol ieškai normalaus darbo, užsiimk ir kitu, kad ir mažiau apmokamu, nei iš vis nieko neveikt.
5 metus tikrai nelaikysiu. Todėl nors dar tik keli mėnesiai, bet man tai problema, ir aš nenoriu, kad ji įsisėnėtų.

Papildyta:
QUOTE(Jesensija @ 2010 02 05, 14:15)
vyrai labai greitai pripranta prie alfonsiško gyvenimo... turit būti stipri ir atsisėst pakalbėt , pagaliau rasti kompromisa.  Privalot jam paaiškinti kad jis turi dirbt ir uždirbt pinigus savo išlaikimui jai to nepadarysit jis taps visiškų alfonsu , sakau iš patirties  nes tokia situacija pas mano mama su antru vyru jis visiškai yra išlaikomas mano mamos iš šalies matau kad jam yra taip patogu , kam dirbt jai yra kas dirba...


Mes su juo kalbam apie tai. Jis sako, kad deda pastangas. Aš tų pastangų arba nematau, arba man atrodo, kad jis per mažai jų deda.
Papildyta:
QUOTE(laumupė @ 2010 02 05, 14:36)
Tad manyčiau autorei reikėtų vis tik pačiai sau atsakyti, ar jis man pačiai reikalingas, ar aš pasiryžus su šituo žmogum ir laimėj ir nelaimėj būti, o ne baimintis, kad jis be jos prapultų. Tikrai neprapultų, tokių vyrų pasaulis laikosi ant moterų gailestingumo ir motiniškumo  cool.gif


Iš tikrųjų šitas klausimas man šiuo metu ir aktualiausias. Prapultų neprapultų, čia jau jo reikalas, aišku, gaila būtų. Kai galvoju, kad reikia viską baigti, nes nebenoriu jo išlaikyti, negaliu kurti šeimos ant tokių netvirtų finansinių pamatų deja, tada iškyla mintys, kad man jo reikia, kad man labai patinka su juo bendrauti, kad man patinka jo klausytis, kad man reikalingi jo patarimai, kad jis padeda man dvasiškai tobulėti. Tada pasižiūriu į draugės vyrą, gerai uždirbantį, bet alkoholiką psichopatą, ir matau, kad maniškis kitoks, ir perspektyvų tikrai turi. tada vėl apninka abejonės, kad gal jis tų perspektyvų niekada neišnaudos.. ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Mari-83 @ 2010 02 05, 14:48)
O gal depresuojantis zmogus  verysad.gif


jis turi didelių psichologinių problemų, bet bando jas spręsti pats, psichologais netiki.
Atsakyti