As ir noriu pasiguost
.Mano vyras irgi nenori vaiku.Mes jau turim viena,jis ji myli,bet yra visiskai nepakantus jam,is pareigos skiria keleta minuciu po darbo ir viskas.Rekia ant maziaus kai jis nori padukti,pazaisti.Vyras su vaiku zaidzia tik tai,kas jam paciam patinka,o ne vaikui.Viskas turi buti tik pagal vyro taisykles.Bet vaikas labai nori buti su teciu,yra labai judrus ir tuo teciui sukelia tik neigiamas emocijas.Vyras nori pailset,paziuret TV,pasedet prie kompiuterio,o sunus lipa jam ant kaklo,visaip ji tampo,kad tik gaut tecio demesio
,nes tetis tik 21val.grizta is darbo,savaitgaliais irgi dirba.Man tai liudna ziureti kaip atstumiamas vaikas
.Gaila ir vyro,kad tiek daug dirba,bet zinau,kad ir kai nedirba-tai lygiai taippat purtosi vaiko.
Kai susipazinau su vyru-tai vos ne pirmi jo zodziai buvo:"As noresiu dalyvaut vaiko gimdyme"
,pamaniau"Na cia tai vyras!".Sake,kad labai myli vaikus,vis snekejo kaip ju nori.O paskui kazkaip tas jo noras eme blesti.Tik po5m.siaip ne taip isverkiau sutikima daryt leliu.Motyvavau,kad man jau beveik30m.ir bijau,kas isvis galiu nepastot.Tai jis ir tikejo,kad nepastosiu,bet pastojau per pirma menesi,taip dziaugiausi,jis kartais dziaugesi,kartais visai ne,naktimis sapnuodavo kosmarus,viena nakti per miegus eme rekt,zodziai buvo"Tu laukiesi?!"Atrode,kad pabus ir uzmus mane.Tikrovej aisku taip baisiai nebuvo.Kai pagimdziau- pirma savaite labai rupinosi maziuku,renge,nesiojo,o paskui turbut susirgo pogimdyvine depresija,tiesiog iseidavo is namu,kad nematyt manes su vaiku.Kai noredavau nueit i dusa nusipraust-paprasydavau,kad pabutu su maziuku,tai kai jis imdavo verkt,jis idedavo ji i lovyte ir nueidavo nuo jo,kai verkdama paklausdavau kodel jis jo nepasupa-atsaudavo"tegu rekia".Pavargau labai,akyse juoda darese,po keliu savaiciu atsiduriau ligoninej,jis ir vel tapo rupestingu teciu-rupinosi namie likusiu naujagimiu,o kai grizau is ligonines ir vel tas pats-atrode nekencia ir manes ir vaiko.Kai vaikui suejo2men.isvaziavo i uzsieni pusmeciui,veliau vel keletui menesiu.Taip ir augom.
Antro nenorejo,bet sutiko,nes buvom sutare,kad turesim du vaikus.Kai pastojau,eme mane ignoruot,jei sakydavau,kad prastai jauciuosi,atsaudavo"Pati to norejai".Kai dare echoskopija maciau kaip dziaugesi,kad leliukui viskas gerai.Bet 12sav.buvo nustatytas nesivystantis nestumas,man dare abrazija,vyro salia nebuvo,dirbo uzsieny.Verke telefonu,sake jauciasi kaltas,kad nenorejo to vaikelio.
Praejo metai,as vel pastojau,testai rode neryskia antra juostele,norejau,kad ir jis tai pamatytu,bet jis beveik savaite"nerado laiko "net pazvelgt i ta testa,kai jau pazvelge-tik guztelejo peciais.Kita diena atsirado tepliojimai,po 4d.,t.y.siandien jau persileidau.O taip liudna.Esam ne Lietuvoj,negaliu net pas gydytoja nueit,taip neramu,o pasitart,pasiguost nera kam.Tik sunelis kartais pribega,apsikabina,bet jis nesupranta kodel mamyte tokia liudna siandien.
Daznai pasvarstau kodel taip yra.Vyro brolis irgi tokspat,gal ju tevai kazka ne taip dare aukledami savo sunus.Abu sunus-perdeti darboholikai,ir vaiku nei vienas nenori nors brolio zmona jau pasieke norima vaiku skaiciu-turi du berniukus,o man,deja,nesiseka