Vyrai, kurie nenori/ bijo turėti vaikų

oij oij kažkaip skaitau ir širdele spaudžia.. stiprybės tau geležinės megyt. nors manau ir taip jau esi verta , kad prisuktų kas medalį prie krūtinės. man ,tai jaučiu seniai širdis iš skausmo suplyšus būtų žodžiu laikykis...
man tik atrodo, kad uošviai taip savo vaikelius augino, be meilės ir be dėmesio, gal net ir su šauksmais. sūnūs todėl ir nemoka ar bijo mylėti. labai gausi pasistengti, kad tavo mažylis, tą supratimą ,kad mylėti nėra gėda įgytų.
stiprybės tau ..

Aciu,stengiuosi buti stipri .Berniukas musu-tai bentjau pakolkas labai mielas ir lipsnus,vis"mylu-mylu"ateina padaryt,apsikabina,buciuoja mane ir teti.Ryte ir vakare teciui primena,kad nepamirstu mamai bucki duoti,na labai jau rupestingas.Labai tikiuosi gera vyra kazkam uzaugint .
O del uosviu ir man sirdis plyso,anukas toks meilus,taip stengiasi seneliams itikti,kartais net perdaug(tik mato juos labai retai,kokius 3-5kartus i metus),tai jie sako,kad neisaukletas.Na judrus jis labai,bet elgiasi net perdaug kulturingai lyginant su kitais dviem anukais,kuriuos seneliai tikrai myli ir nevadina neisaukletais .Na,bet kaip sako-per prievarta mielas nebusi.Isgyvensim

Skaitau ir verkt norisi, kaip tu dar turi tiek stiprybės ir kantrybės su tokiu vyru, labai tikiuosi, kad tau jos užteks ir tavo vyras pasikeis Ar bandei su juo kalbėtis apie savo jausmus?

Kalbejau,gal net per daznai,seniau kalbedavosi,zadedavo pasikeist,bet dabar visalaik sako"rytoj pakalbesim" .Ikyrejau jam su savo jausmais,pati tai matau.Bandysiu kazka keisti,jei nepakeiciu vyro,tai gal pati save pakeisiu,gal as tikrai perdaug jautriai i viska reaguoju,nors kai paziuriu i aplinkinius-tai yra super reikliu zmonu ir visiskai nereikliu,as save kazkaip i viduriuka irasyciau .
Dabar jau pradedu atsigaut po patirto persileidimo,tai ir i pasauli imu ziureti pro kitos spalvos akinius .Turbut mane hormonai buvo perdaug uzvalde -tai gyvenimas toks liudnas liudnas atrode,o dabar imu po truputi linksmet ir noriu atsikratyt tos niurios nuotaikos .Kai pagalvoju-tai kas is to,kad save guosiu ir jausiuosi nelaiminga.

o gal is tiesu vyrai bijo ne vaiko, bet jiems baisi pati "koncepcija".
Gal kartais jie nebijo nei atsakomybes, nei prisirisimo, nei papildomos nastos, gal tiesiog juos uzvaldo kazkokia psichoze. Man kartais atrodo, kad ta vaiko baime nera samoningas jausmas, tai kaip kazkkia intuityvi baime, taip, kaip mes bijome gyvaciu... gal tai tiesiog "siuolaikinio vyro sindromas".
??

Man kad as nekalbeciau apie vaika kates perka. Brangias. Tas, kurios laikomos protingiausiomis, ir pasizymi tikrai ypatingais protinias sugebejimais... Jau turim keturias!! veislynas iregistruotas, turesim vai-ka(u)ciuku
Gaudo tas kates rytais, kad vitaminus susherti ar kokia homeopatija, kaciu tualetus valo be priekaistu, atsisako savo planu, kai nera kaip kates palikti, neisvaziuoja ilgiau nei parai savaitgali, neatsisake nei karto nupirkti ka nors katems, savaite lakste per parduotuves ieskodamas joms graziausio namelio.... tai kodel bijoti vaiko, jei tu moki, megsti ir gali rupintis juo...?

Kodel tas kates myleti lengviau, nei myleti ir isipareigoti kitam zmogui..?

Gal vyrai tas baimes is neturejimo ka veikt isigavoja??

mes planavom leliu ir laukem kada gi pagaliau neateis tos pabaisos menesines.Kai pastojau abu labai dziaugemes bet vis maniskis pasisakydavo kad bijo buti teciu, sako nemokesiu elgtis,kaip paimti, kaip maudyti... ir kaip uzauginti geru zmogumi bet mes pasisnekedavom ir ramiau budavo abiem.Manau musu atveju toks nerimas apninka beveik kiekviena seima.Bet stai jau netekom savo leliaus, ir buvau pradejus galvoti kad as bloga kad negaliu isnesioti leliaus,o maniskis mane guode ir pasake kad kita karta netures tokiu abejoniu,nes kartu galima viska iveikti.

aha, o kai manoma,kad "kartu" tai tik "dviese"





Tikrai tikrai iveiksite. Meile ir pozityvios mintys - tikrai stipri jega

Mes turime jau didelę protingą ir gražią dukrytę, norėtųsi antro, nes jau ir laikas būtų ir mano amžius jau pakankamas, bet vyras tyli, visaip bandau prikalbinti, bet...manau, jau čia darosi ir problema , pati jau nežinau ką ir daryti

sveikos mamos,
tema gali atrodyti kvaila ir ne i tema, bet pasistengsiu save paaiskinti...
gyvenu uzsienyje su vietiniu darugu. buvau pastojus ne taip ir seniai (na jei vis dar buciau nestuke tai gimdyciau + - uz 50 dienu) bet ivyko kaip ivyko, vaikas nustojo vystytis 10 savaite tai padare valyma...

nuo tos dienos negaliu nustoti apie tai galvoti... matau vaikus visur ir taip sirdi drasko!!! ir dar kaip tycia drauges ir gimines laimingai sau gimdosi... sakytumet kas ir man trukdo? man tik devyniolika...zinau, kitos kartais du jau turi budamos mano metu, bet nera tai jau tas idealiausias variantas... plius katik buvau priimta i prestizini univera... kursas truks 4 metus... mano brangiausias vaiku taip pat nori, bet man vis kartoja "dar ne dabar"-ir taip jau gal kokius 4 menesius ta is jo girdziu kai uzsiminu...
zinau, jauna, dar daug laiko pries akis, bet as NEGALIU laukti... man taip to reikia... gal ir labai egoistiska, bet man tikrai to reikia... kai buvau pastojus taip uzliuliavo tas jausmas... buvo pradeti pirkti daikteliai ir t.t. mano brangiausias ta isgyveno skaudziai taip pat, bet panasu kad susitaike ir gyvena kaip dievas duoda...as negaliu... as matau save supuojancia lopsi, ne karjera darancia dabar...
gal ir organizmui per anksti, gal jam reikia duoti laiko atsigauti, gal ir man per anksti (jauna ir mokslai), bet.........

Per anksti, ne per anksti, cia ne tame esme, jei tavo draugas nenori, vadinasi dar ir ne laikas. Esi dar labai jauna, manau, kad pora meteliu dar gali palaukti, pagyventi sau, pastudijuoti, pastudentauti Neuzsiciklink tik vaiko norejimu, bandyk rasti koki uzsiemima. Isivaizdduoju, kaip sunku netekus uzsimezgusios gyvybes, bet gyvenimas tesiasi ir tu dar butinai turesi savo leliuka

Tu truputį gal savęs dar nesupranti? (čia nepiktai ) Bent jau aš iš tavo pasisakymo supratau, kad tau reikia ne naujos gyvybės. Tau reikia prarastosios. Tu labai neseniai praradai ją ir dar tikrai neatsigavai (jei tik ymanoma po to atsigauti). Patarčiau, jei tik galimybė yra nueiti pas psichologą- išsikalbėti ir... bent jau atsigauk pilnai po nelaimės. Žinok, jei ruošiesi studijuoti tai su vaikučiu (kad ri kokio jis amžiaus) tai daryti laaaabai sunku- ypač kai esi svečioje šalyje ir gali pasikliauti tik savimi ir savo MB. Jei būtų po nelaimės praėję pora metelių ir tu jau būtum kokiam 3 kurse net nesusimastydama sakyčiau- būtinai įkalbėk draugą pabandyti. Bet čia...
Kalbu taip nes esu pati 4 kurso dieninio skyriaus studentė. Pagimdžiau kovo 6. Gimdymas nebuvo labai sunkus, bet noriu tau papasakoti kitką. Kaip viskas man buvo per dienines studijas.
Taigi nėštumas paskutinis mėnuo- visi juokauja kad ir pagimdysiu univere (dėkui dievui geri dėstytojai niekas nieko nesako- tipo nepastebi )vasario 13d man pasidaro labai, labai blogai- vemiu, triedžiu nieko į burną negaliu paimti... nulekiam pas ginekologę- ta iš karto pirma siuntimą į antakalnio gimdymo namus, tada į infekcinį (infekcinio nereikėjo- gimdymo namai iš karto priėmė- mat pamatė kad gimda susitraukinėja ir vaiko judesiukų nėra (kai ji susitraukinėja tai sąrėmiai) guliu ligoninėje- jokių vaistų neduoda- po paros jau galiu valgytitačiau niekas neišleidžia dėl mano princesės širdutės. Kankina nežmoniška baimė- norisi staugti, mat gydytojai iš karto kalbėjo, kad gal iš karto cezarį... per pirmą dieną kas 2 valandas klausosi mano veikelio judesiukų. pamažu viskas normalizuojasi. bet kaip sunku šypsotis atėjusiems, kai norisi iš baimės sienomis lipt. studijos?.... apie jas net pamiršau. paleidžia namo- gulimas rėžimaas. vasario 5 sąrėmiai jau laikas 6 gimsta mažoji,. gimdymas nesunkus tik ilgas, neplyšau, pati vaiką namo į 3 aukštą užsinešu. tik jaučiuosi pavargusi. kai mažoji turėjo savaitę- pirmas laukas.vaikščiojome visa šviežia šeimyna. studijos? kokios studijos 10min lauko ir miegojau susiriettusi iš skausmo pusę dienos. trumpiau tariant nuėjau tik į koliokviumą per kurį susikirtau. balandžio mėnesio gale,buvo kas pažiūri mažaja.per visas studijas jei surinksime buvau gal 1mėn. per visą semestrą. per visas studijas buvau viena iš geriausių- šį semestrą apie tai net nesvajojau- tikslas išlaikyti bent 3 egzus, kad neišlėkčiau.atmintis 0, susikaupimaas-0, jei svarbus egzaminas vaikutis per nakti kaukia.negaliu ruoštis. Dabar vaikelis auga ir dėmesiojam reikia daugiau- gerai, kad aš 4 kurse- tai vis save rasminuliko meteliai. o jei taip 1kursas
tiesiai šviesiai sakau- mesčiau neištvėrus

Turi susitaikyti su ta mintim ir niekur neskubeti. Man buvo taip pat nutike - devyniolikos pastojau, bet, deja, praradau vaikeli. Labai sunku atsitiesti, kai per kelias savaites suplanuoji savo ateiti su mazyliu, pradedi pirkt rubelius ir net varda rinkt. As paluzau - meciau universiteta, tiksliau pasiemiau akademines atostogas, po kuriu grizus vistiek nebaigiau - o buvo like labai nedaug - tik ketvirtas kursas Dabar del to labai gailiuosi . Apie vaikeli.......- keturis metus tyla. Kad ir kaip norejau, vyras sakydavo palauk - dar ne laikas. Gal del to, kad nebuvau susitaikius su pirmojo praradimu. Situacija dabar - planuojam mazyli ir labai dziaugiames, kad palaukem ta laika, nes dabar vaikeliu galesim duoti viska, ko tik jam reikes. Siulau ir tau bent metelius palaukt - atsitiest, vel isivaziuot i gyvenimo ritma ir bent jau pabaigt pirma kursa. Tikrai del to nesigailesi - juk dar tokia jaunute esi . Stiprybes tau...