Yra kelios kategorijos vyru - kurie nenori vaiku, bijo ju kaip velnias kryziaus, nenori atsakomybes ar pan.; tie, kurie galbut kada nors ju noretu tureti, bet kazkokiais budais per anksti ju priseja po visa pasauli, o po to per "Atleisk" susilaukia Palmiros su puokste; tie, kurie nori, bet negali; tie, kurie myli vaikus, nori ju tureti ir dziaugiasi kiekvieno kudikio atejimu i si pasauli ir t.t. Galima dar surasti ivairiu apibudinimu apie vyrus ir ju poziuri i vaikus. Cia priklauso nuo individualaus asmens. Visa laime, kad musu su vyru poziuris vaikus vienodas - be galo juos mylim ir tikrai laukiam savo vaikeliuku
Jei vyras nenori/bijo tureti nors viena vaikuti, tai arba jis nera tikras, kad gales pakankamai patenkinti seimos poreikius, arba tai meiles reikaliukai suslubave... 
Aš tai net nežinau prie kurių priskirt man savo vyrą. Pirmas vaikas buvo netyčiukas, bet man tai buvo labai laukiamas. Žinoma, abu buvom jauni... Bet ir po 7 metų vyras manęs nemaldauja ir neprašo (kaip perskaičiau kai kurių) antro vaikelio. Prasitaria, kai aš paklausinėju, kad jau metas būtų gražiai dukrytei, bet kad labai jau rodytų didelį norą to nėra. Žinoma, mes nesisaugom, planuojam vaikiuką, bet manau ne visi jau tokie emocionalūs. Perskaičiau kaip mamytės liūdi, kad tėtukas neperdažniausiai glosto jų pilvelį, ar nešokinėja kartu su jomis iš laimės. bet ne visi juk vienodi. 
Sutinku su Sesyte 100%!
Mano vyras labiausia bijo vaiku verksmo. Jam tai pats blogiausias dalykas. Jis kai pradejom gyventi buvo pries vaikus vien tik todel, kad "jie nakti verkia". As jam pasakiau, nori tu ju ar ne, bet mes vaiku vistiek turesim. O kai pastojau, tai lyg ir baimes praejo. Sutarem, kad jis maudys, tipo jam tai lengviausia (mat jis turi sunu ir pirmos santuokos) o as busiu atsakinga uz vaikiuko auklejima....
Mano vyras labiausia bijo vaiku verksmo. Jam tai pats blogiausias dalykas. Jis kai pradejom gyventi buvo pries vaikus vien tik todel, kad "jie nakti verkia". As jam pasakiau, nori tu ju ar ne, bet mes vaiku vistiek turesim. O kai pastojau, tai lyg ir baimes praejo. Sutarem, kad jis maudys, tipo jam tai lengviausia (mat jis turi sunu ir pirmos santuokos) o as busiu atsakinga uz vaikiuko auklejima....
Maniškis yra unikumas visom prasmėm - nors mes nesusituokę ir kartu negyvenam, bet auginam sūnų, kuriam greitai dveji. Net iki dabar jis nepasirįžta keisti savo tariamos laisvės ir nepriklausomybės bei apsigyventi kartu su manim ir sūnum, nes vis dar dvejoja, ar mes jam pakankamos "vertybės"...
| QUOTE (sesuoToma @ 2004 04 15, 15:42) |
Taip!!!! Ir man pirma tokia mintis buvo! Persasi isvada, kad padetu situacijai pakrypti i aiskesne puse tik netyciukas, bet kaip ji surengti? Neturiu supratimo...  Negaliu nustoti tu tableciu naudoti. Teisybe, siandien jau veluoju viena diena pradeti nauja 21dienos cikla po menstruaciju. Gal surizikuot ir pasinaudot proga, kad pavelavau, nebevartoti ir pameginti pagaut netyciuka? . |
Mano aplinkoje "zuja" tokie vyrai, kurie sneka, jog vaiko nenori jokiais budais, o kai jie "netycia" atsiranda, tai myli juos baisiausiai, tiesiog visiskai del to suskysta...
Nezinau, kodel jie taip elgiasi, manau mums to niekada nesuprasti.
As palaikau tavo ta ideja...
Bet, aisku, kiekvienas atvejis labai individualus, turi tai suprasti
Maniškis neseniai man tokį pareiškimą suskėlė, kad akys ant kaktos išlipo - sako, ai gal nebesikankink su tais kontraceptikais, nueisiu aš į ligoninę ir pasidarysiu vasektomiją... tik pašokau kaip nuplikyta, tu ką, beprotis, sakau..... kai užsinorėsi vėliau, kruvinai nagus nusigrauši ... O jis man - nenoriu aš tų vaikų, gyvenime nenorėsiu ir taškas 
Draugauju su juo palyginus neseniai, bet labai intensyviai - pristatinėja mane tėvams, bendradarbiams ir t.t., nu vienu žodžiu, žiūri į mane rimtai ir aš buvau baisiai laiminga, masčiau kad čia jau turbut tas, pats pačiausias.......
iki kol neišgirdau šito pareiškimo - nu neišlenda man iš galvos...
Man baisu... nes vaikų aš beprotiškai noriu...
Nesuprantu kodėl, iš kur toks nusistatymas.. na, priskyriau tai jaunatviškam egoizmui, o kartais pastebiu, kad vaikais jis visdėlto žavisi... filmuose, pvz
ir šiaip būna kad išgirstu gaidelių , iš kurių galima spėt, kad nėra visai jau taip, kaip sako.
Bet jei užkalbinu tiesiai šviesiai, atsakymas visada tas pats - nenoriu ir niekad nenorėsiu .....
Draugauju su juo palyginus neseniai, bet labai intensyviai - pristatinėja mane tėvams, bendradarbiams ir t.t., nu vienu žodžiu, žiūri į mane rimtai ir aš buvau baisiai laiminga, masčiau kad čia jau turbut tas, pats pačiausias.......
iki kol neišgirdau šito pareiškimo - nu neišlenda man iš galvos...
Man baisu... nes vaikų aš beprotiškai noriu...
Nesuprantu kodėl, iš kur toks nusistatymas.. na, priskyriau tai jaunatviškam egoizmui, o kartais pastebiu, kad vaikais jis visdėlto žavisi... filmuose, pvz
ir šiaip būna kad išgirstu gaidelių , iš kurių galima spėt, kad nėra visai jau taip, kaip sako. Bet jei užkalbinu tiesiai šviesiai, atsakymas visada tas pats - nenoriu ir niekad nenorėsiu .....
As tai pasakysiu, kad maniskis tai irgi ilgai nenorejo, bet praejo daug laiko ir jo poziuris pasikeite. Siaip subrendom.. bet siaip itaka didele turi aplinka ir bendradarbiai!
ir dar ka as pasakysiu. Man atrodo tiems vyrams atrodo, kad mes moterys cia bandom bet kokiais budais pastot. cia uzsimanem ir tiek.. na gal nesaugus jauciasi. gal atrodo kad cia specialiai nepasisaugosim kada. Pabandykite juos itikinti, kad tai kad jums patinka vaikai ir mylit ir ateity noresit, tai nereiskia kad jau cia dabar pulsit.. Reikia abiem noret. ir aplamai, nustokit kalbet apie tuos vaikucius. Man irgi kartais uzeidavo norai kad va vaikeli turet ir net nepagalvodavau kad neiseis ji normaliai islaikyt, kad ir kt. plinkybes nepalankios. Bet protas visgi iveike ir dabar galima jau bandyt.
Kas is to jei pastosi, o vyras visvien per jega nepasikeis, patikekite... daug smagiau kai abu nori, planuoja ir bando "daryti" gi tikrai ne is pirmo karto uzkimba.
Ir dar.. nekreipkite demesi i aplinkiniu ir tevu snekas kad agi bus seimos pagausejimas.. jie kalba kalba, po to nustoja. Faktas
Amu: duok savo vyrui laiko. Buk kantri. gal reiks palauk pora meteliu, bet tai to bus verta, patikek manim. Mes apsivedem studentai pries 6,5 metu, dziaugiuos kad nepadariau nesamoniu. o irgi del vaiku net pykomes. Bet zinojau, kad ateis laikas bandyt. ir jis atejo is karto mum abiem 
ir dar ka as pasakysiu. Man atrodo tiems vyrams atrodo, kad mes moterys cia bandom bet kokiais budais pastot. cia uzsimanem ir tiek.. na gal nesaugus jauciasi. gal atrodo kad cia specialiai nepasisaugosim kada. Pabandykite juos itikinti, kad tai kad jums patinka vaikai ir mylit ir ateity noresit, tai nereiskia kad jau cia dabar pulsit.. Reikia abiem noret. ir aplamai, nustokit kalbet apie tuos vaikucius. Man irgi kartais uzeidavo norai kad va vaikeli turet ir net nepagalvodavau kad neiseis ji normaliai islaikyt, kad ir kt. plinkybes nepalankios. Bet protas visgi iveike ir dabar galima jau bandyt.
Kas is to jei pastosi, o vyras visvien per jega nepasikeis, patikekite... daug smagiau kai abu nori, planuoja ir bando "daryti" gi tikrai ne is pirmo karto uzkimba.
Ir dar.. nekreipkite demesi i aplinkiniu ir tevu snekas kad agi bus seimos pagausejimas.. jie kalba kalba, po to nustoja. Faktas
Amu: duok savo vyrui laiko. Buk kantri. gal reiks palauk pora meteliu, bet tai to bus verta, patikek manim. Mes apsivedem studentai pries 6,5 metu, dziaugiuos kad nepadariau nesamoniu. o irgi del vaiku net pykomes. Bet zinojau, kad ateis laikas bandyt. ir jis atejo is karto mum abiem
Ne visada tinka tas patarimas turėti kantrybės... Mes abu pagal amžių jau tikrai turėtume būti subrendę. Bet maniškis vis sako, kad vėliau. Ir priežastį nurodė - jam viso mano dėmesio reikia. Ir tai labai panašu į teisybę...
O pernelyg zyzti irgi baisu - ne į tą pusė paveikti gali. Net nežinau, ką daryti. Bet tikrai neapgaudinėsiu.
O pernelyg zyzti irgi baisu - ne į tą pusė paveikti gali. Net nežinau, ką daryti. Bet tikrai neapgaudinėsiu.
Maniškis yra pasakęs -" kada ir kiek vaikučių turėti spręsk pati. Aš tau galiu tik patarti. Ne aš juos nešiosiu, ne aš gimdysiu, o ir visi auginimo vargai tau klius. Taigi nelabai turiu ir teisės spręsti. Galiu išsakyt tik savo nuomonę. "
Ir, sakyčiau jo argumentai buvo(ir tebėra)
. Na, tai tikrai žmogus norintis turėti vaikučių (žinoma ne tiek kiek Dievulis duos 
), bet paskutinis žodis yra mano.
Rezultatas - kadangi jaunystėje buvau prigąsdinta dėl galimo nevaisingumo, tai pirmąją savo mergičką truputėlį paankstinau (pasilikau gerą pusmetį "darymui", o ji ėmė ir praktiškai po pirmo nesaugaus
pas mus atėjo 
)
O su antruoju - tai kai vyrui pasakiau - psio, nebesisaugau - supratau, kad žmogus tikrai norėjo antro lialiaus. Plušėdavo keliskart per dieną
Apie trečią angeliuką savo nuomonę išsakė mano penkiametė dukra - "Tu ką visai iš proto išsikraustei!!!!! Kiek laiko jis tavo pilve bus Kol mes jį užauginsim (gerai brolio vargus atsimena ). Neee.... Jei jau taip nori, tai einam į vaikų namus ir penkių metų sesę įsivaikinam "
Ir čia įsiterpė mūsų šeimos smegenys (vyras ) su savo argumentuota nuomone. Taigi viskas visiems aišku - išsikapstom iš finansinės duobės ir einam sesutės į vaikų namus ieškot
Ir, sakyčiau jo argumentai buvo(ir tebėra)
. Na, tai tikrai žmogus norintis turėti vaikučių (žinoma ne tiek kiek Dievulis duos ), bet paskutinis žodis yra mano.Rezultatas - kadangi jaunystėje buvau prigąsdinta dėl galimo nevaisingumo, tai pirmąją savo mergičką truputėlį paankstinau (pasilikau gerą pusmetį "darymui", o ji ėmė ir praktiškai po pirmo nesaugaus
pas mus atėjo )O su antruoju - tai kai vyrui pasakiau - psio, nebesisaugau - supratau, kad žmogus tikrai norėjo antro lialiaus. Plušėdavo keliskart per dieną
Apie trečią angeliuką savo nuomonę išsakė mano penkiametė dukra - "Tu ką visai iš proto išsikraustei!!!!! Kiek laiko jis tavo pilve bus
Kol mes jį užauginsim (gerai brolio vargus atsimena ). Neee.... Jei jau taip nori, tai einam į vaikų namus ir penkių metų sesę įsivaikinam "Ir čia įsiterpė mūsų šeimos smegenys (vyras
) su savo argumentuota nuomone. Taigi viskas visiems aišku - išsikapstom iš finansinės duobės ir einam sesutės į vaikų namus ieškot
QUOTE(Amu @ 2005 03 22, 06:01)
Maniškis neseniai man tokį pareiškimą suskėlė, kad akys ant kaktos išlipo - sako, ai gal nebesikankink su tais kontraceptikais, nueisiu aš į ligoninę ir pasidarysiu vasektomiją... tik pašokau kaip nuplikyta, tu ką, beprotis, sakau..... kai užsinorėsi vėliau, kruvinai nagus nusigrauši ... O jis man - nenoriu aš tų vaikų, gyvenime nenorėsiu ir taškas
Draugauju su juo palyginus neseniai, bet labai intensyviai - pristatinėja mane tėvams, bendradarbiams ir t.t., nu vienu žodžiu, žiūri į mane rimtai ir aš buvau baisiai laiminga, masčiau kad čia jau turbut tas, pats pačiausias.......
iki kol neišgirdau šito pareiškimo - nu neišlenda man iš galvos...
Man baisu... nes vaikų aš beprotiškai noriu...
Nesuprantu kodėl, iš kur toks nusistatymas.. na, priskyriau tai jaunatviškam egoizmui, o kartais pastebiu, kad vaikais jis visdėlto žavisi... filmuose, pvz
ir šiaip būna kad išgirstu gaidelių , iš kurių galima spėt, kad nėra visai jau taip, kaip sako.
Bet jei užkalbinu tiesiai šviesiai, atsakymas visada tas pats - nenoriu ir niekad nenorėsiu .....
Draugauju su juo palyginus neseniai, bet labai intensyviai - pristatinėja mane tėvams, bendradarbiams ir t.t., nu vienu žodžiu, žiūri į mane rimtai ir aš buvau baisiai laiminga, masčiau kad čia jau turbut tas, pats pačiausias.......
iki kol neišgirdau šito pareiškimo - nu neišlenda man iš galvos...
Man baisu... nes vaikų aš beprotiškai noriu...
Nesuprantu kodėl, iš kur toks nusistatymas.. na, priskyriau tai jaunatviškam egoizmui, o kartais pastebiu, kad vaikais jis visdėlto žavisi... filmuose, pvz
ir šiaip būna kad išgirstu gaidelių , iš kurių galima spėt, kad nėra visai jau taip, kaip sako. Bet jei užkalbinu tiesiai šviesiai, atsakymas visada tas pats - nenoriu ir niekad nenorėsiu .....
Na man irgi pries pora dienu akys ant kaktos issoko nuo brangiausiojo pareiskimo!! Siaip tikrai ji branginu ir rodos sutariam neblogai, mylim vienas kita, bet...
Jis visada sakydavo, kad nevartociau tu kontraceptiku, kad jei pastosiu tai tik dar labiau mane myles, as aisku tuo ir tikiu. Na o va pries pora dienu "paemusiam" aiskinau apie moteriskas problemas ir kad reikia mum leliuko susilaukti, kaip tik nustojau gerti KT (geriau del cistos kiausideje). Tai jis man kai atreze, tai zada praradau 
sako: "as dar taves taip gerai nepazistu, kad priimciau su tavim tokius sprendimus"!!! oi kaip verkiau 
ir pati prisigeriau 
o po 2 dienu pradejau lakstyt i tualeta, pradejo pilvuka maust, galvoju pasidarysiu testuka, kaip tik viena turejau uzsilikusi...Bet nieko, ta antra juostele buvo siulelio plonumo bet manau kad ne, nes mano atveju ir taip labai sudetinga pastoti. Tai vat taip. Kazkaip maniau, kad mum viskas visada bus gerai ir kad busim kartu, bet va, sugrazino i realybe greitai, dar dabar graudulys ima... aisku, kita diena aiskino kad be proto mane myli ir manes to klausinejo gal 20 kartu, bet apie tai ka pasake, tyli iki siol.. Na nezinau ka galvot, bet galiu pasaky, kad iki siol, nors praejo tik keletas dienu, jauciuosi lyg atsumta, saltesne tapau, sukresta tokio pasakymo.Ai, baigiu rasyt nes tuoj vel apsibliausiu, sorry
Eimante, oi tie vyrai, jiem visada labai sunku pasakyt gražių žodžių, vat pasijuokt, pasikabinėt, labai paprasta.
Dauguma jaučia kažkokią baimę dėl vaikų, o jei mato, kad antra pusė tikrai nori vaikų, tai ta baimė tik didėja. Gaunasi, kai mes šnekam savo vyram apie didelį vaikų norėjimą, tai verčia juos bėgt nuo to noro, gaunasi tarsi spaudimas iš mūsų pusės. Čia ganėtinai natūrali psichologinė reakcija. Tas pats ir su kai kuriom moterim būna, kai jų vyrai ima svaigt apie vaikutį, tai tos kalbos verčia nenorėti...
Aišku, antrai pusei skaudu girdėt, kai kita pareiškia, kad nenori, bet tikrai ne visada tai iš tikro nenorą reiškia, dažnai tai psichologinė gynyba...
Dauguma jaučia kažkokią baimę dėl vaikų, o jei mato, kad antra pusė tikrai nori vaikų, tai ta baimė tik didėja. Gaunasi, kai mes šnekam savo vyram apie didelį vaikų norėjimą, tai verčia juos bėgt nuo to noro, gaunasi tarsi spaudimas iš mūsų pusės. Čia ganėtinai natūrali psichologinė reakcija. Tas pats ir su kai kuriom moterim būna, kai jų vyrai ima svaigt apie vaikutį, tai tos kalbos verčia nenorėti...
Aišku, antrai pusei skaudu girdėt, kai kita pareiškia, kad nenori, bet tikrai ne visada tai iš tikro nenorą reiškia, dažnai tai psichologinė gynyba...
