Vyrai, kurie nenori/ bijo turėti vaikų

na kazkaip ir man del to neskubejimo tu leliuku taip atrodo, kad jie patis pasirenka sau teti ir mama, na bet veju ta minti salin nuo saves, kad mes abu neskirti vienas kitam, nes jau labai as saviskio norejau, tiesiog dantimis ir nagais uz ji kovojau 

As ir noriu pasiguost  .Mano vyras irgi nenori vaiku.Mes jau turim viena,jis ji myli,bet yra visiskai nepakantus jam,is pareigos skiria keleta minuciu po darbo ir viskas.Rekia ant maziaus kai jis nori padukti,pazaisti.Vyras su vaiku zaidzia tik tai,kas jam paciam patinka,o ne vaikui.Viskas turi buti tik pagal vyro taisykles.Bet vaikas labai nori buti su teciu,yra labai judrus ir tuo teciui sukelia tik neigiamas emocijas.Vyras nori pailset,paziuret TV,pasedet prie kompiuterio,o sunus lipa jam ant kaklo,visaip ji tampo,kad tik gaut tecio demesio ,nes tetis tik 21val.grizta is darbo,savaitgaliais irgi dirba.Man tai liudna ziureti kaip atstumiamas vaikas  .Gaila ir vyro,kad tiek daug dirba,bet zinau,kad ir kai nedirba-tai lygiai taippat purtosi vaiko.
Kai susipazinau su vyru-tai vos ne pirmi jo zodziai buvo:"As noresiu dalyvaut vaiko gimdyme"  ,pamaniau"Na cia tai vyras!".Sake,kad labai myli vaikus,vis snekejo kaip ju nori.O paskui kazkaip tas jo noras eme blesti.Tik po5m.siaip ne taip isverkiau sutikima daryt leliu.Motyvavau,kad man jau beveik30m.ir bijau,kas isvis galiu nepastot.Tai jis ir tikejo,kad nepastosiu,bet pastojau per pirma menesi,taip dziaugiausi,jis kartais dziaugesi,kartais visai ne,naktimis sapnuodavo kosmarus,viena nakti per miegus eme rekt,zodziai buvo"Tu laukiesi?!"Atrode,kad pabus ir uzmus mane.Tikrovej aisku taip baisiai nebuvo.Kai pagimdziau- pirma savaite labai rupinosi maziuku,renge,nesiojo,o paskui turbut susirgo pogimdyvine depresija,tiesiog iseidavo is namu,kad nematyt manes su vaiku.Kai noredavau nueit i dusa nusipraust-paprasydavau,kad pabutu su maziuku,tai kai jis imdavo verkt,jis idedavo ji i lovyte ir nueidavo nuo jo,kai verkdama paklausdavau kodel jis jo nepasupa-atsaudavo"tegu rekia".Pavargau labai,akyse juoda darese,po keliu savaiciu atsiduriau ligoninej,jis ir vel tapo rupestingu teciu-rupinosi namie likusiu naujagimiu,o kai grizau is ligonines ir vel tas pats-atrode nekencia ir manes ir vaiko.Kai vaikui suejo2men.isvaziavo i uzsieni pusmeciui,veliau vel keletui menesiu.Taip ir augom.
Antro nenorejo,bet sutiko,nes buvom sutare,kad turesim du vaikus.Kai pastojau,eme mane ignoruot,jei sakydavau,kad prastai jauciuosi,atsaudavo"Pati to norejai".Kai dare echoskopija maciau kaip dziaugesi,kad leliukui viskas gerai.Bet 12sav.buvo nustatytas nesivystantis nestumas,man dare abrazija,vyro salia nebuvo,dirbo uzsieny.Verke telefonu,sake jauciasi kaltas,kad nenorejo to vaikelio.
Praejo metai,as vel pastojau,testai rode neryskia antra juostele,norejau,kad ir jis tai pamatytu,bet jis beveik savaite"nerado laiko "net pazvelgt i ta testa,kai jau pazvelge-tik guztelejo peciais.Kita diena atsirado tepliojimai,po 4d.,t.y.siandien jau persileidau.O taip liudna.Esam ne Lietuvoj,negaliu net pas gydytoja nueit,taip neramu,o pasitart,pasiguost nera kam.Tik sunelis kartais pribega,apsikabina,bet jis nesupranta kodel mamyte tokia liudna siandien.
Daznai pasvarstau kodel taip yra.Vyro brolis irgi tokspat,gal ju tevai kazka ne taip dare aukledami savo sunus.Abu sunus-perdeti darboholikai,ir vaiku nei vienas nenori nors brolio zmona jau pasieke norima vaiku skaiciu-turi du berniukus,o man,deja,nesiseka 

Na man šiek tiek geriau, jau du turiu, berniuką ir mergaitę, tačiau visą laiką svajodavau apie tris. Pirmam vyrą sunkiai prisišnekinau, tai dar nepasiruošęs (nors nebuvo jaunuolis, stipriai virš trisdešimt), tai sakydavau ko laukti, busi ne tėvas paskui, o tėvukas. Šiaip taip prisišnekinau. Gimus pirmam, pradėjau zyzti antro, sakė na jau ne, yra vienas ir gana. Prisišnekinau ir antram, po dviejų metų darbo. Gimus antram pradėjau dirbti dėl trečio, deja deja, prarandu viltis, mažajai jau šešti metai eina. Bandau ir taip ir kitaip, aiškinu kad jau tikrai paskutinis - niekaip. 

Pas mane ta pati situacija. Aisku mes galim pasidziaugt, kad jau du turim, bet kai jauti, kad gali isaugint dar viena, o cia kategoriskas ne is vyro puses tai labai sunku. Nors mano abi mergytes sunkiai ikalbetos, bet jas tikrai labai myli ir uzsiima, nesuprantu kodel nenori dar vieno, gal berniukas gimtu

Sveiki, papasakosiu ir aš savo situaciją.  Po gimtadienio nustosiu naudoti kontraceptikus. Nori jis to ar ne, aš busiu mama  . Kaip kazkuri is merginu rase, nesvarbu ar nuo jo ar nuo kito. Man ant nosies 28 m., kartais "stoga" taip rauna, kad blogiau jau ir būti negali. O 2017 m, kada baigsis krizė, laukti nesiruošiu. Beto, kai atsiras mažylis, iš mirties taško pagaliau pajudės ir išsikraustymo reikalai.
Beje, liko tik du menesiai    Taip ir skaičiuoju kiekvieną mėnesį iki gimtadienio.

Sveikos, turiu viena mergyte, po menesio jau reikia gristi i darba, bet neseniai pasijutau kad esu nescia (gavosi netyciukas). Sirdyje labai apsidziaugiau, nes mazyle tures drauga visam gyvenimui, gaila vyras -ne. Kategoriskai liepia pasidaryti aborta. As nesutikau, tai pareiske, kad as nezinia su kuo suplanavau , nuo ko pastojau ir kad jis mano vaiko neaugins......
Su pirmu irgi buvo sunkoka, jis vis atideliojo ilgai, tik man pareiskus apie skyrybas , nusileido (jam tai antra santuoka, jis turi viena dukra).
Gimdysiu, kad ir kaup bus sunku......