Ar turi būti gelbėjami agresyvūs šunys?

Praeita savaite per diskaver televizija teko ziuret laida apie uzsienio gyvunu gelbejimo operacijas ir prieglauda. Zavejausi, kad zmones tiek daug deda pastangu, kad gelbet gyvunus, gydyt juos ir t.t. Bet paskui sokiravo vienas epizodas:
Rado suzeista gan stambu suni, suo pats draugiskai leidosi parvezamas. Ji pagyde ir tada dare testa: dave suniui dziovinta ausi (pakomentavo, kad sunys tokius skanumynus labai labai megsta ir kad tokiam testui dazniausiai naudojama kazkas tokio, ka suo labiausiai megsta). Kai suo ausi pradejo griauzti - pradejo judesiais rodyti, kad nori is suns ta ausi atimti. Suo su visa ausim stengesi issisukti, kad neatimtu.. Kai vistik pagriebe uz ausies - suo uzurzge ir pagazdino, kad gali kasti, jei atimines jo ausi..
Tuom testas ir baigesi. Ziurovams buvo paaiskinta, kad "labai gaila, bet sita suni reikes uzmigdyti, nes jis agresyvus ir negalima jo atiduoti zmonems"..
Iskart atmintyje iskilo Lietuvos merginos, kurios diskutavo kaip butu galima is Grindos istraukti suniuka, kuris toks piktas, kad prie jo neimanoma prieiti.. Kaip ji paimti, kaip parvezti?..
Labai daznai uzsienio gelbejimo tarnybos rodomos kaip pavyzdys, o cia tokia priesingybe.. Kokia jusu nuomone apie tai? Kodel uzsienyje toki suni uzmigde, o ne dresavo? Nejaugi jis beviltiskas? Kodel pas mus agresyvumas nelaikomas priezastimi migdyti?
kaip turetu buti daroma?

jis ne beviltiškas, bet su juo reikia 'padirbti'. būti atiduotas kaip tiesiog šeimos draugas 'čia ir dabar' jis netinka, atiduoti tokį šunį į nepatyrusias ir tokio elgesio nemačiusias šeimas su vaikais yra neatsakinga.
o kai šalyje šunų-žaislų perka ir išmeta milijonus, tai ir atranka tokia..

bet jau tie darbuotojai galėtų tokios filofosijos ir nereklamuoti ir neprimetinėti pasauliui, tiesiog daryti ką jiems reikia ir viskas..

Suo buvo labai grazus, trumpo plauko, svesus toks.. Labai suspaude sirdi po tos laidos.. Ypac kai zinau, kad pas mus, Lietuvoje rimtai agresyvius gelebja ir dovanoja.. Tokius, prie kuriu neiskart ir peieit gali, kad neikastu..

Nezinau kaip kitose salyse, bet Amerikoj bet kas bele ka gali paduot i teisma. Jei prieglauda suras naujus namus agresyviam suniui, o jis apkandzios savo naujuosius seimininkus, ta prieglauda tures daug ir dideliu problemu.

Galbut Lietuvoj agresyvius sunis atiduoda zmonems kurie juos laikys priristus prie grandines, ar voljere, namus saugoti (nezinau kaip yra, tik spelioju)? Amerikoj jei pasakysi kad suo gyvens voljere tau prieglauda ne tik kad suns neduos, bet dar ir apskambins visas kitas prieglaudas ir perspes jas kad tau jokio suns neduotu.

Na o agresyvuma "isgydyt" brangiai kainuoja, jei tai isvis imanoma...vienos preglaudos lesu turi daugiau, kitos maziau...

Manau imanoma suneli pabandyti dresiruoti,aukleti,duodi savanoriams i seima paauginti,kur jis pajustu meile ir gal taptu mielu suneliu,manau dauguma,kas augina sunis,ne is visu taip lengvai gali paimti skanesta is burnos ar dubeneli kai jis valgo,manau tai yra naturalu,suniui ginti savo maista,o tuo labiau jei suo issigandes ar prarades pasitikejima zmonemis.

Bet tikriausiai viso sito nedaroma del paprastos priezasties-lesu stygiaus.
Gaila,bet deja vyksta tokia naturali atranka...kuri manau yra neteisinga,taip pat neteisinga,kaip ir ismesti savo augintinius i gatve...

O jeigu savanorį apdraskys toks šuo? Savanoris bet kada gali paduoti prieglaudą į teismą, kad davė jam agresyvų šunį ir t.t Pasaka be galo - tik pas mus tokaiis atvejais visi išlenda sausi iš balos... ten taip nėra. Tokio šuns atiduoti niekam negalima. Vadinasi nėra tikslo jį laikyti. Nes netgi negali garantuoti kad už poros mėn jis bus "sutvarkytas" ir nebe agresyvus

Va tai tau. Ėmiau ir sužinojau, kad turiu agresyvų šunį Ėsdama ji dažnai marma ir burba, kartais einant pro šalį burbėjimas pagarsėja, bet tai man netrukdo paimti iš jos maistą be ten kokių tai piktumų ar kautynių Tiesa, nesiūlau to bandyti svetimiems žmonėms, na bet žinot, jei koks svetimas iš manęs bandytų atimti maistą
Kažkaip primityvokas požiūris pademonstruotas laidoje.

Norėčiau temos autorės paklaust, ar ji pati priglaustų agresyvų šunį? O gal jau taip yra padariusi?

Dažnai žiūriu šią laidą per discovery. Visų pirma, per jas dažnai pabrėžiama, kad visa panašių organizacijų veikla laikosi iš paaukotų lėšų - reiškia, jos yra ribotos. O šunų jie surenka pačių įvairiausių, kartais augusių ir gyvenusių ypač prastomis sąlygomis, įtakojusiomis charakterį negrįžtamai. Tarkim, būna, kad užtinka krūvą šunų, rengtų kovoms - jie būna auginami tik tam, kad kandžiotų vienas kitam gerkles žmonių pramogai, todėl kitokio gyvenimo nepažįsta ir kitaip tiesiog nemoka. Dabar įsivaizduokime, kad visus tokius agresyvius (ypač nejaunus) šunis ryžtamasi perauklėti. Visų pirma - kur gi jų tiek padėti? Antra, toks darbas truktų ne dieną ir ne dvi, bet net po to nebūtų garantijos, kad šuo niekada neparodys agresijos šeimininko ar jo šeimos narių atžvilgiu. Tarkim, nežinodamas pasiims tokį į agresiją linkusį šunį žmogus, turintis mažų vaikų, kuriems visai gali kilti noras patampyti šuniuką už uodegos ar ausies - net ir po viso įmanomo dresavimo, perauklėjimo ir etc vis tiek lieka didžiulis pavojus, nes tokie šunys nenuspėjami. Kaip paskui prieglaudai pavyks rasti žmonių, pasiryžusių priimti beglobiuką į savo šeimą, kai išliks rizika gauti nenuspėjamo charakterio agresyvų šunį?

Man visada gaila tų užmigdomų "beviltiškųjų", bet manau, kad kartais tai būtina. Jei skirsi visas lėšas neprognozuojamam šuniui perauklėti (o ir ne visada sėkmingai), jų nebebus galima panaudoti kitiems 5 šunims išgelbėti - šunims, kurie nekels būsimiems šeimininkams pavojaus, o bus tiesiog draugai. Tai žiauri atranka, bet kartais tiesiog negali rinktis - prieglauda gi negali auginti visų beviltiškų šunų iki jų gyvenimo pabaigos..
Papildyta:


OT: atleiskit, manau, kad šuo, iš kurio šeimininkas negali atimti skanėsto ar dubenėlio, yra tikrai blogai auklėtas. Suprantu, dar benamiukas, bet kad mano šuo man dantis šieptų... tai jau sorry..

Būtent. Kiek yra ir neagresyvių šunų, kuriems nepavyksta rast naujų šeimininkų, tai ką bekalbėt apie agresyvius...

Per ta pacia TV parodo, kad pavienes prieglaudos peraukleja sudetingesnisu variantus. Didziausia beda, kad JAV sunu perteklius yra milziniskas ir potencialiai pavojingo suns vieta geriau tegu uzima nepavojingas augintinis.

Taigi kad, tikrai nėra taip, kad tik šuo urgzteli - „viskas, migdom, tas beviltiškas“. Atsižvelgia jie ten ir į šunų amžių, ir dydį, ir kitas aplinkybes - jei mato, kad nemažai šansų šunį perauklėti, labai dažnai tam skiriama pastangų.. Šiuo atžvilgiu mažų dydžių šunys turi geresnes galimybes - kombinacija didelis+agresyvus, deja, labai jau neperspektyvi...