Ar turi būti gelbėjami agresyvūs šunys?

Ir kodėl?

NIEKADA nera simto procentu garantijos, kad suo, net ir isaugintas seimoje nuo maziuko, kam nors kada nors negrybstels, tiek vaikui, tiek suaugusiam. NIEKADA. Vadinasi, visus pasaulio sunis reiketu naikint? Dar nepamirskim kaciu, nes jos draskosi. Ir pauksciu - ligas pernesineja. Ai, ka as cia vardinsiu, naikinkim visus gyvunus, palikim tik tuos, kur valgom, tai nors nauda is ju bus Mano broliene sia mintim butu tiesiog suzaveta.

Esminė jūsų klaida. Šuo nesijautė saugus.
Galbūt, jei nebūtumėt erzinusi, jis ir neturėtų poreikio ginti nuo jūsų savo maistą.

Čia prisiminiau anekdotą. Žmogelis įnirtingai skalbia apatinius ir burba - niekuo negalima pasitikėti, niekuo! Net savimi! Juk norėjau tik pabezdėti...

Zinoma grieztinti veisima butina, bet jau gimusiems tai nieko nebekeicia.. O ju pas mus nemazai i prieglaudas pakliuva.. Galbut vistik gerejant situacijai prades ir pas mus testuoti. Bet kur turetu buti riba? Koki suni galima priskirti perauklejamam, o koki jau reikia migdyti? Ar tikrai agresyvus, jei gina masita nuo, galbut pirma karta matomo, zmogaus? Maniskis, esu beveik garantuota, kad svetimam netik maisto, bet ir paglostomas dar ne kiekvienam leistusi.. O saviems kasni is burnos atiduoda be menkiausio pasipriesinimo.. Vadinasi ten, uzsienyje ji uzmigdytu? Ar as per kvailuma laikau agresyvu suni ir rizikuoju vaiku gyvybemis?

ten yra jų atkalta sistema ir taip, jie daugelį mūsų šunų ten pagavę migdytų, na tos prieglaudos kurios turi tik "šunų elgesio specialistą" su dirbtine ranka. Bet iš tiesų realiai manau jie ten žino ką daro-nes tiek šunų kiek yra visų neišgelbėsi, gelbėja tuos kurių išgelbėjimas neatneš niekam problemų. Aš ir Lietuvoje esu už psichiškai nesveikų šunų migdymą-tiek už nesveiką agresyvumą tiek bailumą. Vienu atveju šuo neperauklėjamai pavojingas, kitu atveju pats gyvenimas gyvūnui kančia-jis gyvena siaube. Tokių įgimtų ydų tikrai būna. Aš žiūriu beveik visas tas laidas iš pradžių siutino toks požiūris, kai migdė vieną bokserį aš kaip veikėjas iš "naša raša" balsu keikiau tą bobą su ranka dirbtina ir trinktelėjau telikui (matyt irgi turiu tos prislopintos agresijos ), gaila buvo ir kai pitbulų veisyklą rado ir užmigdė visus-60 šunų, net mažučius pusantro mėnesio šuniukus, nors išvežami šunys JOKIOS agresijos nerodė žmonėms. Jie džiaugėsi ir rankas laižė. Bet jie yra agresyvus ir gali būti agresyvūs šunims. Labai gaila jų buvo, net galvojau negi tie darbuotojai toki sąžiningi ir slapčia nepasidalina mažylių......Tuo tarpu jau kitoje valstijoje pitbuliai yra gelbėjami ir jiems randamos šeimos. Toje pat šalyje kaip skirtingai viskas.....
Bet kuriuo atveju nors esu už atranką, bet tai kokius šunis jie palieka.....aš tokių nenorėčiau, mano šuo turi turėti tos ugnies, turi turėti agresijos. O ten jau tik toki gyvi meškiukai tedžiai paliekami. Nu bet iš kitos pusės-duok dieve mums tą jų lygį turėti......bent jau turėtume šansus baust kurie blogai elgiasi su gyvūnais, uždaryt tas baisias veisyklas-juk kaip ten parodo, tai košmaras kažkoks kaip baisiai būna

O lietuvoje aplamai yra sunu psichologu? Tikru?

Manyciau, kad prieglaudose sunis turetu "rusiuoti", kuris tinka seimai su vaikais, kuris vienisam zmogui, kuris labiau kokiam sportininkui ir t.t. Tik kazin ar LT taip daroma ar tik leidziama rinktis is visu esanciu


*mes taip zaidem. Kartais jis pats atnesdavo prie manes kaula ir laukdavo, kol meginsiu ji atimt. Kartais urgzdavo, begdavo ir vel grizdavo, kad ji vyciausi. Gal is paziuros tai ir baisiai atrode (seimininke tirone), bet suo tikrai nesijaute nesaugus

**cia tai geras

Abejoju, ar tai apskritai realiai imanoma. Prieglaudoje suo gali elgtis visiskai kitaip, nei normalioje namu aplinkoje. Ten suo patiria dideli stresa del prarasto seimininko, pasikeitusios aplinkos ir t.t. Kiek teko skaityti apie priglaudziamus sunis, tikraji "veida" jie paprastai atskleidzia po poros savaiciu (kai kurie anksciau, kai kurie veliau).
Be to, nepamirskime, kad zmogus savo elgesiu daro itaka augintiniui, tad tas pats suo gyvendamas su vienu zmogumi gali elgtis visiskai kitaip, nei gyvendamas su kitokiu zmogumi.

Griztant prie pirmo posto apie maisto gynima. Man liudniausia budavo ziureti i tuos isgelbetus sunis, is kuriu like vien kaulai. Turbut didele dalis taip pabadavusiu sunu gintu savo maista, ypac svetimoje vietoje, prie svetimu zmoniu ir t.t.

Zinoma, kad turetu, bet tai tik ateities svajones, o kol kas dziaugiamasi, kad apskritai kas nors ka nors ima. Gal tik privatus globejai neduoda suns, jei mato, kad busimasis seimininkas labai netinkamas ir tai, jei tam suneliui pas globeja vietos dar yra ir nera reikalo juo kuo skubiau atsikratyt.
Siaip tai labai truksta prieglaudose vietos, finansu ir darbuotoju ar bent talkininku, kurie su tais sunimis labiau uzsiimtu.
O siaip tai bent kas antra diena sunelius paleidziant "pasiganyt", su jais pazaidziant galima po kurio laiko jau susidaryt sioki toki "vaizda" apie jo charateri ir padet zmogui isirinkt tai, ko jam reik. Bent jau mes su kolegem savanorem siek tiek bandem sita praktika iki praejusiu metu vasaros veikusioje Aleksoto prieglaudoje.

Yra vienas potencialus - zay Gal vis tik įkalbėsim ją imtis šios veiklos
Tik aš vis tik manau ne veltui jei ten "tedžius" tik palieka. Zay susitvarkys su ugnele pulsuojančiu šuniu, o kai pasižiūri, ten kartais vaikiukai vedžioja rotikus,- tai jei jis dar bus su ugnele, nuneš visą vaiką kur po mašina. Arba jų "išvediojimas" - tai paleidimas į uždarą kiemelį prie namo. To gali pakakti tik visiškam flegmai...

Jei kalbame apie užsienį, tai tikrai įmanoma ir plačiai takoma. Paskaitinėju karts nuo karto atiduodamų šunų skelbimus, domiuosi prieglaudų veikla. Tikrai yra skirstomi šunys pagal tai, kokios šeimos būtų jiems tinkamos. Ar bevaikės, ar su paaugusiais vaikais, be kitų gyvūnų ar būtinai su kitais šunimis, aktyvios, ramioar ar pan. Tokią praktiką dažniausiai taiko mažesnės prieglaudos. Ir ypač tos, kurios turi vadinamus "foster homes", kur šuo bent laikinai pagyvena šeimoje, dažniausiai su kitais šunimis, taip jo charakteris atsiskleidžia jau po kelių dienų.

O į temą... Truputį nelogiškai skamba istorija. Jei šuo būtų agresyvus, niekas jo visų pirma negydytų ir neinvestuotų pinigų, kad paskui užmigdyt vien dėl maisto agresijos, kuri paprastai yra lengvai sutvarkoma. Turbūt tam buvo daugiau priežasčių, bet to laidoje tiesiog neparodė.
Bent JAV yra 2 tipų prieglaudos- kur gyvūnai po tam tikro laiko žudomi, ir kur gyvūnas niekad nebus nužudytas (no-kill), nebent jis turi visiškai nepataisomų sveikatos ar psichikos problemų (bet tokių šunų no-kill prieglaudos paprastai net neapsiima globot).
Jei tas šuo pateko į prieglaudą, kurioje šunys žudomi- natūralu, kad jis buvo užmigdytas, nes vietos ir lėšų trūkumas daro savo. Kiek žinau, statistiškai, dideliem šunim surasti namus yra sunkiau, nei mažiems. O jei šuo didelis ir dar juodas (kas žmonėm turbūt automatiškai asocijuojasi su agresija), jam šeimininkus surasti ypač sunku...

oi-aš mielai, bet dėl laiko stokos norėčiau būt tokia kaip kai kurios Amerikoje kur būna-kur telefonu su šunimi pakalba ir šeimininkui papasakoja viską ką šuo sakė