QUOTE(astapati @ 2010 02 13, 14:15)
bunda 
kad jus zinotumet kaip man sunku.bijau isdurneti,bet stengiuos is visu jegu laikytis savo. 
kad jus zinotumet kaip man sunku.bijau isdurneti,bet stengiuos is visu jegu laikytis savo. Laikytis ko? Paaiškink smulkiau kas ten pas jus dedas? Sakei diedas turi moteriškę kokią tai. Tai kokios problemos? Tegu mauna pas ją, o tave palieka ramybėje. Ar jis tavęs kažko reikalauja, prašo?
Nebijok, neišdurnėsi. Buvau lygiai tokioj pačioj situacijoj ir neišdurnėjau, neišdurnėsi ir tu.
Kurį laiką linksma nebus, bet praeis. Ne lobį prarandi. Šiuo metu nebandyk dėl nieko jo teisinti, o savęs kaltinti. Kaip tik atvirkščiai, tegu jis būna kaltas, o tu teisi. Dabar tau taip reikia, bus lengviau. Praeis kiek laiko, nusiraminsi ir visos kaltės ar nekaltės savaime susidėlios į lentynėles ir pasimirš. Ir dar, geriau būtų kad nesuteiktum jam progos tavęs atsiprašinėti, kai žmogus pabūna niekšu tavo akyse, tuomet pradedi pykti, ir tas sveikas pyktis kaip tik padeda pasveikti. Tik neužsiciklink ant viso to. Man pyktis kurį laiką buvo varomoji jėga, tada mąsčiau, nu ****, padla, aš tau parodysiu, kad ir be tavęs galiu gerai gyvent.
Praėjo kiek laiko, nurimau ir nebereikėjo niekam nieko rodyt, pradėjau sau gyvent. Bet pačioj pradžioj, bent jau man, tai buvo kažkoks stimulas ne gailėt savęs, o kabintis nagais ir dantimis į gyvenimą. Bet tik pradžioj. Kaip jau minėjau - negalima užsiciklint ties pykčiu, o juo labiau ties savigaila, kas tau būdinga.
