Mano artimas žmogus - alkoholikas

#145
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 11:49)
Žinau, deja..Kol žmogus pats nemato problemos - nieko nepadarysi. Tik va gal kažkaip pavyktų prie to problemos matymo privesti....Kažkaip pamėginti pastūmėti kad suvoktų jog jau yra negerai....



Tai leiskite jam tas problemas pamatyti, tiksliau, ant savo kailio pajusti pasekmes.
Atsakyti
#146
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 12:59)
Kam taip iš karto  unsure.gif ...Jeigu būtų lengva - neieškočiau pagalbos...



Pagalbos turi ieškotis jūsų vyras , o ne jūs jam. Suradau ir ant lėkštutės pateikiau , o jis sako, kad netinka, neskanu, neįdomu...
Ką tada, ieškot kito skonio, o jam ir vėl blogai...


Jūs turit brolių, seserų, gerų draugų, tėvus? Gyvenate savo namuose ar bendruose?

Atsakyti
#147
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 22, 12:12)
1. Pagalbos turi ieškotis jūsų vyras , o ne jūs jam. Suradau ir ant lėkštutės pateikiau , o jis sako, kad netinka, neskanu, neįdomu...
Ką tada, ieškot kito skonio, o jam ir vėl blogai...
2. Jūs turit brolių, seserų, gerų draugų, tėvus? Gyvenate savo namuose ar bendruose?

1. Dėl pagalbos. Aš nenoriu PATI ieškoti jam pagalbos. A noriu kad jis pats suvoktų, jog jam tos pagalbos reikia. Man gaila kai matau kad žmogus, kuris kažkada buvo visai kitoks, stačia galva ritasi į bedgnę. Gyvenam jau 16 metų, iš kurių maždaug 10 metų jis nei gėrė nei rūkė. Viskas pasikeitė kai pakeitė darbą...Nesismulkinisu dabar pasakodama kokks tai darbas, tačiau ten YRA VISOS SĄLYGOS gėrimui...Visi ten išgeria vyrai, ale bet kiti matyt stipresni, atsilaiko, gyvena normalų gyvenimą su šeimom, grižta namo po darbo, kad ir įkalęretkarčiais...O maniškis neatlaikė....Ir įkrito į tą duobę....Juolab kad ir genuose tai buvo užkoduota - jo tėvas geria. Aš pavargau kasvakarą laukti, grįš ar ne, koks grįš...
2. Turių viską - sesę, tėvus...Tėvai seni, nelabai ką jie ir pagelbės...Sesė gelbsti kaip tk išmanydama bet ji irgi turi savo gyvenimą....Turim butą, turim automatiškai ir paskolą....Gyvenam nuo algos iki algos, MB moka paskolą, komunalinius ir visa kitą...Pasimaitinimui lieka mano pusės etato alga ir tai, ką užsidirbu "chaltūridama". Tai va šita finansinė gyvenimo pusė ir yra pagrindinis dalykas dėl ko dar neišsiskyriau....

Atsakyti
#148
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 12:25)
Tai va šita finansinė gyvenimo pusė ir yra pagrindinis dalykas dėl ko dar neišsiskyriau....

Tik finansinė pusė verčia gyventi kartu su vyru?
Atsakyti
#149
QUOTE(leber @ 2010 02 22, 12:29)
Tik finansinė pusė verčia gyventi kartu su vyru?

Net nežinau...Kartais manau kad tik......O kartais atrodo kad sunku taip iš karto paimt ir išraut žmogų iš savo gyvenimo...Šiaip ar taip jausmai buvo, ir, man atrodo, dar kažkas iš jų liko....Vienu žodžių, klaikus chaosas....
Atsakyti
#150
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 13:25)
1. Dėl pagalbos. Aš nenoriu PATI ieškoti jam pagalbos. A noriu kad jis pats suvoktų, jog jam tos pagalbos reikia.

Jūs jos jau ieškote. Čia. O norėti , kad jis susivoktų, tai tuščias laiko švaistymas. Jei būtų norėjęs, tai būtų jau susivokęs.


Kažkada viena moteris taip padarė. Gėrė jos vyras, prašė, kalbėjo, kentėjo keletą metų, paskui pamažu su šypsena veide pradėjo planuoti savo gyvenimą be jo, išsinuomojo butą, susirado papildomą darbą, vienu žodžiu susižinojo kokios pašalpos, kaip alimentai, nu vienu žodžiu viską, o tuo metu ji buvo jam labai gera, gal pusmetį, kol ruošėsi jo palikimui, šypsojosi, girtą pavalgydindavo, skalbė, valgyt darė, vyras džiaugėsi, pasaka, o ne gyvenimas, ir vis daugiau gerė, net nepastebėjo, kad daiktų spintoje mažėja. Ir vieną dieną ji susikrovė paskutinius daiktus ir su vaikeliu paliko. Taip išėjo ir viskas. Skyryboms jau buvo paduota. Vyrą ištiko šokas, puolė šen, puolė ten, ogi net nežino kur ji, namai tušti, ėst nieko, negrįžo ji pas jį, kad ir kaip jis maldavo, tačiau jis sakė praėjus laikui, kad tai buvo baisus jam dalykas, tikras moters kerštas.
Atsakyti
#151
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 12:38)
Net nežinau...Kartais manau kad tik......O kartais atrodo kad sunku taip iš karto paimt ir išraut žmogų iš savo gyvenimo...Šiaip ar taip jausmai buvo, ir, man atrodo, dar kažkas iš jų liko....Vienu žodžių, klaikus chaosas....

Tai gal pirma reikėtų tą chaosą savo galvoje sustabdyti, susidėlioti sau ko norite, kaip norite ir tada jau, priklausomai nuo to ko sieksite, atatinkamai ir elgtis.
Atsakyti
#152
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 22, 12:43)
Jūs jos jau ieškote. Čia. O norėti , kad jis susivoktų, tai tuščias laiko švaistymas. Jei būtų norėjęs, tai būtų jau susivokęs.
Kažkada viena moteris taip padarė. Gėrė jos vyras, prašė, kalbėjo, kentėjo keletą metų, paskui pamažu su šypsena veide pradėjo planuoti savo gyvenimą be jo, išsinuomojo butą, susirado papildomą darbą, vienu žodžiu susižinojo kokios pašalpos, kaip alimentai, nu vienu žodžiu viską, o tuo metu ji buvo jam labai gera, gal pusmetį, kol ruošėsi jo palikimui, šypsojosi, girtą pavalgydindavo, skalbė, valgyt darė, vyras džiaugėsi, pasaka, o ne gyvenimas, ir vis daugiau gerė, net nepastebėjo, kad daiktų spintoje mažėja. Ir vieną dieną ji susikrovė paskutinius daiktus ir su vaikeliu paliko. Taip išėjo ir viskas. Skyryboms jau buvo paduota. Vyrą ištiko šokas, puolė šen, puolė ten, ogi net nežino kur ji, namai tušti, ėst nieko, negrįžo ji pas jį, kad ir kaip jis maldavo, tačiau jis sakė praėjus laikui, kad tai buvo baisus jam dalykas, tikras moters kerštas.

Ir aš tokių minčių turėjau. Išeiti iš to buto (kuris, beje, jau 5 metai remonto stadijoj,viskas, griūva, lūžta, pelyja, varva...), išsinuomoti 2 kambarius su vaikais. Kad nežinotų nei kur esu nei kaip...Bet už 500 lt nelabai pragyvensi, net už nuomą neužteks. O jis pradės nemokėt už mūsų butą...Visos skolos vistiek man pareis...
Buvau rudenį pas advokatę. Neoficialiai, pas pažįstamą..Tiesiog pasitarti, kas, kaip...Atkalbėjo ji mane nuo tos minties. Išeit tik po skyrybų. Maniškio šokas neištiks. Jis gali net ilgai nesuvokt kad aš išėjau, jeigu namie po savaitę nesirodo. Kažkada apie skyrybas kalbėjom - jis palieka man viską, butą ir viską kas jame yra, atitinkamai ir paskolą....Nieko jam nereikia. O man tos paskolos ir to buto irgi nereikia. Jame gyvent neįmanoma. Pas tėvus iš bėdos prisiglausčiau....
Iš esmės skyrybos nieko labai nepakeis - jo dabar taip pat nebūna namie kaip ir po skyrybų nebūtų...Labai norėčiau kad be skyrybų - ir jam tą daug kartų sakiau - tu gyvenk kur nori, išeik, daryk ką nori, tik dvi sąlygos: mokėk mokesčius ir sutvarkyk man buitį. Kad namai negriūtų. Ir galim nematyt viens kito...Nenori...Kol negeria savaitę kokią, atrodo kad viska sgerai...Paskui pagal scenarijų kokiai savaitei dingsta...Ir tos dingimo savaitės vis ilgėja...

Ieškau pagalbos tikriausia daugiau sau....


QUOTE(leber @ 2010 02 22, 12:51)
Tai gal pirma reikėtų tą chaosą savo galvoje sustabdyti, susidėlioti sau ko norite, kaip norite ir tada jau, priklausomai nuo to ko sieksite, atatinkamai ir elgtis.

Tai va vis ir stengiuosi tą padaryti...Tik kad kolkas nelabai tvarkosi...Bet manau kad neesu beviltiška....
Atsakyti
#153
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 13:30)
...Labai norėčiau kad be skyrybų - ir jam tą daug kartų sakiau - tu gyvenk kur nori, išeik, daryk ką nori, tik dvi sąlygos: mokėk mokesčius ir sutvarkyk man buitį. Kad namai negriūtų. Ir galim nematyt viens kito...

Ieškau pagalbos tikriausia daugiau sau....
Tai va vis ir stengiuosi tą padaryti...Tik kad kolkas nelabai tvarkosi...Bet manau kad neesu beviltiška....

Na, įdomus toks noras, patogus sakyčiau, čia tipo tas pats gautūsi, jei vyras pasakytų: "tu gyvenk kur nori, išeik, daryk ką nori, tik dvi sąlygos: daryk man valgyti, rūbus išskalbk ir sutvarkyk man kambarius. Kad namai tvarkingi būtų. Ir galim nematyt viens kito..."

Aš suprantu, kad vyro pinigai gali būti patogūs, o pats vyras ne. Tik va, kad dažniausiai tai būna komplekte ir atskirai, tik vieną dalį, nelabai gaunasi turėti.

Tai jei jums abiems su vyru tinka būti atskirai, o jūsų problema tik nepakankami finansai, tai gal paprasčiau būtų susitelkti ties mintim, kaip čia užsidirbus daugiau tų finansų, o ne ties vyro problema?

O kokios jums pagalbos reikia, kaip jūs tą pagalbą sau įsivaizduojate, kas tai galėtų būti?
Beje, beviltiškų žmonių, įskaitant ir alkoholikus, nebūna.
Atsakyti
#154
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 14:30)
Kažkada apie skyrybas kalbėjom - jis palieka man viską, butą ir viską kas jame yra, atitinkamai ir paskolą....Nieko jam nereikia. O man tos paskolos ir to buto irgi nereikia. Jame gyvent neįmanoma. Pas tėvus iš bėdos prisiglausčiau....
Iš esmės skyrybos nieko labai nepakeis - jo dabar taip pat nebūna namie kaip ir po skyrybų nebūtų...Labai norėčiau kad be skyrybų - ir jam tą daug kartų sakiau - tu gyvenk kur nori, išeik, daryk ką nori, tik dvi sąlygos: mokėk mokesčius ir sutvarkyk man buitį.

Puikus variantas- vyras su viskuo sutinka, turto nei vaikų dalintis nereikia.

Matau tik vieną- moteriškės visišką nenorą pajudinti savo subinaitę ir smegenis nors šiek tiek. Pati dėl savo buities pasistengti nesiruošiate?
Ir advokatą rekomenduočiau pakeisti- gal ką naujo sužinotumėte,o ne tik tai, kad skirtis neverta, negalima, baisu, tik po x metų ir pan. Nueikite pas tokį advokatą, kuris turės pakankamai kompetencijos sudėlioti galimybes ir rizikas. Pasikalbėkite su banko vadybininkais dėl paskolos- o gal ten ne taip baisu kaip jūs piešiate.
Arba kitas variantas- veršlenkite visur ir visada, kad jums labai sunku, blogai, bet negalite kitaip- nes jums reikia vyro pinigų, sukurtos buities ir pan. O jei vyras nebeturės pinigų (pragers, praloš....)- ką tada darysite? Verksite ir skųsitės ar vis dėlto galvosite pati, ką toliau daryti? O kodėl dabar negalite kažko daryti pati?
Atsakyti
#155
Kolkas trumpai smile.gif
QUOTE(leber @ 2010 02 22, 13:54)
Na, įdomus toks noras, patogus sakyčiau, čia tipo tas pats gautūsi, jei vyras pasakytų: "tu gyvenk kur nori, išeik, daryk ką nori, tik dvi sąlygos: daryk man valgyti, rūbus išskalbk ir sutvarkyk man kambarius. Kad namai tvarkingi būtų. Ir galim nematyt viens kito..."

Aš suprantu, kad vyro pinigai gali būti patogūs, o pats vyras ne. Tik va, kad dažniausiai tai būna komplekte ir atskirai, tik vieną dalį, nelabai gaunasi turėti.

Tai jei jums abiems su vyru tinka būti atskirai, o jūsų problema tik nepakankami finansai, tai gal paprasčiau būtų susitelkti ties mintim, kaip čia užsidirbus daugiau tų finansų, o ne ties vyro problema?

O kokios jums pagalbos reikia, kaip jūs tą pagalbą sau įsivaizduojate, kas tai galėtų būti?
Beje, beviltiškų žmonių, įskaitant ir alkoholikus, nebūna.


QUOTE(flamenko @ 2010 02 22, 14:29)
Puikus variantas- vyras su viskuo sutinka, turto nei vaikų dalintis nereikia.

Matau tik vieną- moteriškės visišką nenorą pajudinti savo subinaitę ir smegenis nors šiek tiek. Pati dėl savo buities pasistengti nesiruošiate?
Ir advokatą rekomenduočiau pakeisti- gal ką naujo sužinotumėte,o ne tik tai, kad skirtis neverta, negalima, baisu, tik po x metų ir pan. Nueikite pas tokį advokatą, kuris turės pakankamai kompetencijos sudėlioti galimybes ir rizikas. Pasikalbėkite su banko vadybininkais dėl paskolos- o gal ten ne taip baisu kaip jūs piešiate.
Arba kitas variantas- veršlenkite visur ir visada, kad jums labai sunku, blogai, bet negalite kitaip- nes jums reikia vyro pinigų, sukurtos buities ir pan. O jei vyras nebeturės pinigų (pragers, praloš....)- ką tada darysite? Verksite ir skųsitės ar vis dėlto galvosite pati, ką toliau daryti? O kodėl dabar negalite kažko daryti pati?

O dirbu juodai, tik kad tas mano darbas neoficialus, ir bankams į tai nusispjaut, jie mano pajamų nematys...Uždirbu gal net daugiau už vyrą...Dirbu naktimis, nes diena darbas, vaikai, namai...Tai va tiek...Bet kodėl tada sakot noriu vyro pinigų? Kaip tai - vaikai abbiejų, namai abiejų, viskas ką sukūrėme kūrėme kartu, o dabar aš turiu nenorėt jo pinigų? Juk tai tas pats, ar aš iš jo alimentus gausiu ir jis nemokės nieko daugiau, ar aš alimentų išraišką gaunu įmokomis bankui ir už komunalinius.


Atsakyti
#156
QUOTE(Ramsius @ 2010 02 22, 16:01)
O dirbu juodai, tik kad tas mano darbas neoficialus, ir bankams į tai nusispjaut, jie mano pajamų nematys...Uždirbu gal net daugiau už vyrą...Dirbu naktimis, nes diena darbas, vaikai, namai...Tai va tiek...Bet kodėl tada sakot noriu vyro pinigų? Kaip tai - vaikai abbiejų, namai abiejų, viskas ką sukūrėme kūrėme kartu, o dabar aš turiu nenorėt jo pinigų? Juk tai tas pats, ar aš iš jo alimentus gausiu ir jis nemokės nieko daugiau, ar aš alimentų išraišką gaunu įmokomis bankui ir už komunalinius.

Jei uždirbate daugiau už vyrą, tai ko skundžiatės, kad jus laiko tik finansinė pusė?
Jūs kalbate tik apie vyro pinigus- todėl ir sakau, kad jums reikia vyro pinigų.

O kas liečia bankus- taip, jiems nusispjaut, tik kita prasme nei jūs čia bandote įteigti. Kol jiems moki įmokas- jie visiškai nesidomi, iš kur tie pinigai- oficialūs, neoficialūs ar dar kokie, įneši į banko sąskaitą, jie atėjus laikui nusirašo įmoką ir viskas.

Pasikartosiu- matau tik jūsų nenorą ką nors daryti. Jūs tik ieškote atsikalbinėjimų, kodėl nedarote- tai reikia pinigų, tai kodėl jūs turėtumėt nenorėt vyro pinigų, tai vyras jums turi sutvarkyti buitį ir eiti į visas keturias puses, tai banko paskola. Paprasčiausiai- nieko nenorite daryti, norite, kad kažkas kitas padarytų (šiuo atveju, norite, kad vyras padarytų). Kažko norite- darykite pati, nenorite- tai ir neverkite, kad "noriu bet negaliu".
Atsakyti