aciu
+2010 05 21, 10:12-->QUOTE(citrina @ 2010 05 21, 10:12)
@ 2010 05 21, 10:12)Tačiau ši problema atsirado ne dabar , o prieš maždaug 12 metų. Vėmimas dažnai būna ir priverstinis,bet tik dėl to,kad palengvinti skarndį,nes kai nustoja virškinti,apsunkstu,darosi silpna,skauda galvą ir pan. Domėjausi ir čia ne kartą buvo rašyta,kad nevirškinimas tai per didelis noras kontroliuoti kitus,situacijų,aplinkybių,žmonių nepriėmimas.Sutinku su tuo,tikrai pradėjau keisti savo šitą būdo savybę,bet tai nėra paprasta,kaip tai reikia padaryti?
Nezinau kur tu radai ta info, bet tai visiska netiesa - turiu galvoje "kontrole"
Bulimia ima vystytis kai -
1.Zmogus isizeidzia jau vien nuo minties, jog ji gali kas kontroliuoti, jog jis pats "kazka kontroliuoja".Apie pati kontroles fakta nera jokios kalbos!
2.Visas demesys sutelkiamas kitu zmoniu poreikiu patenkinimui.
3.Paties isgyvenimai ir potyriai yra "vertinami" kitu zmoniu akimis - kitaip tariant - zmogui daug svarbiau ka jaus kiti del to, ka pats zmogus isgyvena, ka zmogus jaucia ar kaip reaguoja i situacija.
4.Kadangi visas ir visiskas demesys sutelktas patenkinti ir itikti kitiems, net mintis apie savo paties situacijos kontroliavima, sukelia pykinima, sleikstuli, kas veda prie vemimo.
Siuo atveju reiketu pradeti nuo pilnutinio susivokimo kas esi, ko nori, ko reikia ir kaip tai pasieksi....niekas kitas nezinos ko truksta paciai, niekas kitas uz tave nenugyvens tavojo gyvenimo
Labai įdomu būtų sužinoti alerginės slogos ( nuo pavasarinio žydėjimo )priežastis
QUOTE(klaara @ 2010 05 21, 22:00)
Tai cia alergija turbut. Jos priezasciu reiktu ieskoti
+2010 05 21, 11:12-->QUOTE(citrina @ 2010 05 21, 11:12)
@ 2010 05 21, 11:12)Problema tame,kad skrandis nevirškina,jokio skausmo nėra ,tačiau kankina vėmimas po valgio ir paskutiniu metu kuo toliau tuo darosi visai nebejuokinga.Atsirado netgi baimė aplamai valgyti. 
Kadangi šiuo metu esu 
tai kažkokių kardinalių dietų,organizmo valymo,gydymo nesiėmu.Tačiau ši problema atsirado ne dabar , o prieš maždaug 12 metų. Vėmimas dažnai būna ir priverstinis,bet tik dėl to,kad palengvinti skarndį,nes kai nustoja virškinti,apsunkstu,darosi silpna,skauda galvą ir pan. Domėjausi ir čia ne kartą buvo rašyta,kad nevirškinimas tai per didelis noras kontroliuoti kitus,situacijų,aplinkybių,žmonių nepriėmimas.Sutinku su tuo,tikrai pradėjau keisti savo šitą būdo savybę,bet tai nėra paprasta,kaip tai reikia padaryti?Gal kam pavyko,pasidalinkit patirtim.Ir dar toks klausimėlis ar tai ne gali būti bulimija?nors ir samoningai tikrai neturiu jokių minčių ,kad esu stora ar pan. ,nes ir nesu stora.
Kadangi šiuo metu esu tai kažkokių kardinalių dietų,organizmo valymo,gydymo nesiėmu.Tačiau ši problema atsirado ne dabar , o prieš maždaug 12 metų. Vėmimas dažnai būna ir priverstinis,bet tik dėl to,kad palengvinti skarndį,nes kai nustoja virškinti,apsunkstu,darosi silpna,skauda galvą ir pan. Domėjausi ir čia ne kartą buvo rašyta,kad nevirškinimas tai per didelis noras kontroliuoti kitus,situacijų,aplinkybių,žmonių nepriėmimas.Sutinku su tuo,tikrai pradėjau keisti savo šitą būdo savybę,bet tai nėra paprasta,kaip tai reikia padaryti?Gal kam pavyko,pasidalinkit patirtim.Ir dar toks klausimėlis ar tai ne gali būti bulimija?nors ir samoningai tikrai neturiu jokių minčių ,kad esu stora ar pan. ,nes ir nesu stora.Ar nėra taip, kad visiškai negalit priimti ko nors savo gyvenime: situacijos, žmogaus, dar kažko? Ar nėra taip, kad kartais pagalvojat, kad jei jau taip, tai geriau visai negyventi? Pagalvokit, kas galėjo pasikeisti prieš 12 metų, prieš atsirandant šitam sutrikimui? Gal atsirado naujas žmogus, gal keitėsi kas nors stipriai, gal keitėt darbą, gyvenamą vietą ir pan. ir galbūt su kuo negalėjot susitaikyti? Kad nuo nėštumo simptomai sustiprėjo, tai natūralu, turbūt dažnai pagalvojat, kaip reiks auginti vaiką, kaip toliau gyvensis ir pan. Panašu, kad šeimoj nėra palaikymo kaip motinai, kaip namų židinio saugotojai. Pagalvokit pati: maistas valgomas tam, kad žmogaus kūnas galėtų gyventi čia, toje materialioje realybėje. Kodėl atmetamas suvalgytas maistas? Turbūt todėl, kad mes norėtumėm atsikratyti savo kūno su visom pasekmėm.
Tiesiog patarčiau laiminti mintyse visus ir viską, save, savo mažiuką, savo artimuosius, namus, kiemą, saulę, dieną, na, viską iš eilės. Galite mintyse vis kartoti: myliu gyvenimą... durų rankenai, lovai, kurioj miegat, žmogui, katei, automobiliui, gėlei ant palangės, maistui
pabandykit, tai nieko nekainuoja
QUOTE(LinguLingu @ 2010 05 22, 18:09)
Todėl, kad aš pati taip pasipraktikuoju sykis nuo sykio. Ir dar todėl, kad man variantas su Dievu būtų grynai pritemptas proto lygmeny. Siūlyčiau pačiai pabandyti su vienu ir kitu variantu, tada būtų pačios patirtis ir galėtumėt palyginti pojūčius- tai nieko nekainuoja
Kodėl atsiranda vegetacinė distonija? 
QUOTE(be rėmų @ 2010 05 22, 18:11)
Todėl, kad aš pati taip pasipraktikuoju sykis nuo sykio. Ir dar todėl, kad man variantas su Dievu būtų grynai pritemptas proto lygmeny. Siūlyčiau pačiai pabandyti su vienu ir kitu variantu, tada būtų pačios patirtis ir galėtumėt palyginti pojūčius- tai nieko nekainuoja
laisva valia rinktis
Ir dekui uz pasiulyma
Ačiū,tiek LinguLingu,tiek be rėmu už atsakymus. Tikrai nemažai tiesos,tik galvoju ar vien laiminimo užteks norint viską pakeisi,kai šitoks gyvenimo būdas,įsitikinimai,pripratimai įaugę gan giliai ir seniai Nors turiu pripažinti,kad perskaičius LinguLingu komentarą apie kontrolę,atėjo supratimas ir pripažinimas,kad taip tai yra tikroji priežastis, pati jos nesugebėjau tinkamai sufromuluoti,ir pradėjus galvoti,kaip pasiūlė be rėmu,kas pasikeitė prieš tuos 12 metų,jau trečią dieną jaučiuosi gerai,tačiau atsiranda abejonių ar tai nėra laikina,ir kad aš tikriausiai nesugebėsiu išanalizuoti visko,ką ir kuria linkme turėčiau daryti 
Suprantu,kad viskas priklauso tik nuo manęs ir niekas už mane negali to padaryti,bet gal galėtumėt bent nurodyti krypti,kuria eiti? pripažinti sau savo trūkumus ir silpnybes,atleisti,laiminti ar to pakanka?
Nors turiu pripažinti,kad perskaičius LinguLingu komentarą apie kontrolę,atėjo supratimas ir pripažinimas,kad taip tai yra tikroji priežastis, pati jos nesugebėjau tinkamai sufromuluoti,ir pradėjus galvoti,kaip pasiūlė be rėmu,kas pasikeitė prieš tuos 12 metų,jau trečią dieną jaučiuosi gerai,tačiau atsiranda abejonių ar tai nėra laikina,ir kad aš tikriausiai nesugebėsiu išanalizuoti visko,ką ir kuria linkme turėčiau daryti Suprantu,kad viskas priklauso tik nuo manęs ir niekas už mane negali to padaryti,bet gal galėtumėt bent nurodyti krypti,kuria eiti? pripažinti sau savo trūkumus ir silpnybes,atleisti,laiminti ar to pakanka?
+2010 05 24, 12:23-->QUOTE(citrina @ 2010 05 24, 12:23)
@ 2010 05 24, 12:23)Ačiū,tiek LinguLingu,tiek be rėmu už atsakymus. Tikrai nemažai tiesos,tik galvoju ar vien laiminimo užteks norint viską pakeisi,kai šitoks gyvenimo būdas,įsitikinimai,pripratimai įaugę gan giliai ir seniai Nors turiu pripažinti,kad perskaičius LinguLingu komentarą apie kontrolę,atėjo supratimas ir pripažinimas,kad taip tai yra tikroji priežastis, pati jos nesugebėjau tinkamai sufromuluoti,ir pradėjus galvoti,kaip pasiūlė be rėmu,kas pasikeitė prieš tuos 12 metų,jau trečią dieną jaučiuosi gerai,tačiau atsiranda abejonių ar tai nėra laikina,ir kad aš tikriausiai nesugebėsiu išanalizuoti visko,ką ir kuria linkme turėčiau daryti Suprantu,kad viskas priklauso tik nuo manęs ir niekas už mane negali to padaryti,bet gal galėtumėt bent nurodyti krypti,kuria eiti? pripažinti sau savo trūkumus ir silpnybes,atleisti,laiminti ar to pakanka?
Nors turiu pripažinti,kad perskaičius LinguLingu komentarą apie kontrolę,atėjo supratimas ir pripažinimas,kad taip tai yra tikroji priežastis, pati jos nesugebėjau tinkamai sufromuluoti,ir pradėjus galvoti,kaip pasiūlė be rėmu,kas pasikeitė prieš tuos 12 metų,jau trečią dieną jaučiuosi gerai,tačiau atsiranda abejonių ar tai nėra laikina,ir kad aš tikriausiai nesugebėsiu išanalizuoti visko,ką ir kuria linkme turėčiau daryti Suprantu,kad viskas priklauso tik nuo manęs ir niekas už mane negali to padaryti,bet gal galėtumėt bent nurodyti krypti,kuria eiti? pripažinti sau savo trūkumus ir silpnybes,atleisti,laiminti ar to pakanka?Mudviejų su LinguLingu gana skirtingi požiūriai, parašysiu tai, ką manau aš.
Tai, ką paryškinau man pačiai yra gana pažįstama
Protas tuo ir yra protas, kad knisa taip, kad apknisa viską, kas teikia džiaugsmą: "O juk tai nesąmonė, tiki nesąmonėm, tai ilgai nesitęs, tu nesugebėsi, tu negali, tiki nesąmonėm, tu nesugebėsi....." ir tt, ir pan. tiesiog suvokit, kad taip yra, pastebėkit tokį proto darbą, tokias mintis. Jos gana vargina kurį laiką, kol neatsiranda automatiškas pastebėjimas, kol automatiškai pradedam atsakinėti:Aš galiu, taip yra, man sekasi" ir pan. Ir siūlyčiau nesiknisti giliai ir smarkiai praeityje, jūsų pasirinkimas keistis, keisti savo gyvenimą yra DABAR, šią akimirką ir visas kitas akimirkas, kurios yra dabar, kurios tuoj bus DABAR. Didelės naudos analizės neduoda, geriau po trupučiuka mylėkit save, po trupiniuką. Pradžioj vėl atrodo, kad nėra už ką save mylėti, tačiau yra. Vien už tai, kad esam čia jau reikia save mylėti. Šis gyvenimas nėra savaime suprantamas reikalas 
Man labai padeda Luizos Hay knygos. Labai. Atleisti kitiems ir sau, paleisti praeitį galima turbūt tik mylint save tokias, kokios esam. Ar to pakanka? Pradžioj pilnai pakanka. Tačiau prisiimkit atsakomybę kaip koks anonimis alkoholikas, kad ir kas nutiktų(o nutiks tik tai, ką pati kažkada pasirinkot, nors ir nesąmoningai, bet pati, todėl tai jums yra geriausia, kas tik gali nutikti
), šiandien mylėsiu save, gal ne visą parą, gal ne visą dieną, bet šitą valandą, šitas kelias artimiausiais valandas tikrai mylėsiu save "jau dabar myliu save vien už tai, kad puiki mano vaiko siela mane pasirinko kaip mamą" jau vien už tai jūs turėtumėt mylėti save. jau vien už tai, kad jūsų pačios siela pasirinko jus kaip laikiną transportą šioje realybėje jūs turėtumėt mylėti save
Jau kuris laikas mano galvoje tvinksi kažkur nugirstas sakinys: tereikia sau atleisti ir daugiau nebereikės inkarnuotis...
