Vaidukis sveika

mudvi jau siek tiek bendravom sia tema
Sveikos ir kitos merginos
skaitau as jusu sitas istorijas, ir labai daug panasumu randu savojoj istorijoj, po laparoskopijos nieko gero, zinios ne mano naudai

kiausintakiai abu nepraeinami. aisku buvo daug asaru, kaukiau namuose viena kaip niekas nemate tikrai kaip koks vilkas laukuose, issiblioviau, paskui pradedi mastyti, kad taip nieko nebus, reikia kazka daryti. Pirmiausia optimizmo, ir nepasiduoti blogom emocijom. Mano gine po visu oeracijos isvadu nieko daugiau nesiule tik IVF

, nesutikau, ir kaip bebutu keista , ji labai isizeide, ir pasiule man gydytis paciai

Taigi , zingsniuoju i
Motinos ir vaiko klinika Kaune pas gyd. R. ir ji mane labai optimistiskai nuteikia, sako pirma pabandyk koki menesi, na du naturaliai su vyru, o paskui jau kazka galvosim (P.S. ta pati man sake ir mane operaves gyd.). Taip kad as jau antra sav. po laparoskopijos, baigiasi mano mm, ir sakiau teks tiketi stebuklu, o kaip kitaip.
Mane tik nervuoja kad gyd. (ir is jusu istoriju matau) kad siulo tik vienintele iseiti IFV

, bet mes juk zinom, kiek buna stebuklu, tikrai neitiketinu istoriju( aisku jei yra likes nors vienas kiausintakis).
Oi kiek cia prirasiau

, bet kazkaip norejau issikalbeti
Zodziu, laikau kumscius uz visas,

tikiuosi pavasaris atnes geru naujienu