Brolis griauna savo gyvenima

Siūlau temos autorei pamąstyti, ar jai patiktų jei jos brolis ir mama nuolat aiškintų arba galvotų kaip jos draugas ar vyras jai netinka, vien todėl, kad NEATITINKA JŲ GYVENIMO STANDARTŲ.

Mano keleto vaikinu atveju mama nuolat aiskino. Sake, kad netobuleju, suprastejau, vaikinas be tikslu, nieko nesiekiantis, man bus negerai su juo ir t.t. Ir ji buvo teisi! Aciu, mama!

Žinot, perskaičiau temos pavadinimą ir pamaniau, kad temos autorės brolis geria, vartoja narkotikus ar įstojo į sektą. O čia.. na merga.. ne ideali.. bet gal mylima? Bet kokiu atveju jūs neturite teisės nieko sakyti, nebet jis pats ateitų ir klaust 'ką daryti?'. Antraip liksit nesuprasta, o gal ir įžeisit.

Turiu ir aš brolelį, kuris jau įpusėjo penktą dešimtį, tačiau elgiasi kaip nieko nesuprantantis vaikas ir nors turėjo dvi nevykusias santuokas, nieko iš to nepasimokė ir vėl lipa ant to paties grėblio. Manau, kad kaltas jo infantilumas, už kurį gali dėkoti savo močiutei, jį popinusiai ir auklėjusiai. Tėvai buvo, tačiau pirmagimio anūko auklėjimo iš savo rankų nepaleidžianti valdinga senoji "tvarkė" ne tik anūką, bet ir savo dukrą su žentu. Bet tai atskira istorija. Brolelis pirmą kartą vedė 19 metų, iš didelės meilės, bet be jokios atsakomybės. Nieko nesiekė: nei mokslų, nei karjeros, tiesiog plaukė pasroviui, tenkindamasis juodadarbio darbu ir atlyginimu, nes pradžioje jo šeimą (po metų gimė vaikas, žmona niekur nedirbo) išlaikė jo tėvai. Bet žinot kaip būna, vieną dieną tėvelių verslas bankrutavo ir sūneliui teko pačiam sukti galvą, kaip išsilaikyti. Jo šeima gyveno bohemiškai (baliai festivaliai), po kelių metų jo žmona susirado kitą ir jį paliko. Vyrukas grįžo pas tėvelius ir maždaug tris metus nedirbdamas ir gerdamas "iš sielvarto" sėdėjo jiems ant sprando. Po to vėl juodadarbio darbas, kuris pasirodo, jo jau nebetenkina, nes dirbti sunku, o moka mažai, nes esi paprasčiausias juodadarbis, be jokios kvalifikacijos, be ypatingų sugebėjimų ir darbštumo. Praėjo nemažai metelių ir jis susirado kitą moterį, kuri tapo jo antrąja žmona. Po to, kai susipažinau su ja iš arčiau, pagalvojau, kad pirmoji, kad ir bohemiško gyvenimo mėgėja, visgi yra 1000 kartų geresnė už šią. Joje buvo susiltelkusios pačios baisiausios ydos: godumas, skūpumas (Skrudžas palyginus su ja tikras dosnumo įsikūnijimas), alkoholizmas ir jokių moralės normų nebuvimas. Tuo metu, kai mano brolis su ja susipažino, jo draugas jam buvo parūpinęs gerai apmokamo darbo, tad ji ilgai nedelsė: netrukus jis apsigyveno pas ją, mokėjo už nuomojamą butą, valgydino, rengė, vežėsi į keliones ir dar... atiduodavo visus uždirbtus pinigus jai. Ji niekur nedirbo ir nė neketino dirbti, ji neturėjo jokio išsilavinimo, jos interesai apsiribojo skudurais, degtine ir pletkais. Mūsų šeimą išvadino nesveika, nes, įsivaizduojat, tiek mūsų mama, tiek aš, tiek mano brolis... skaitome knygas! O čia tai anomalija. Brolis svajojo apie vaiką, ji sakė, kad vaiką ji jam pagimdys tik po vestuvių. Brolelis vedė. Praėjo penkeri metai, o vaiko kaip nėra, taip nėra. Ji akis mano broliui drąskė, kad jis neva nevaisingas (nors iš I santuokos turi vaiką), o su ja tai viskas OK, bet finale paaiškėjo, kad nevaisinga ji, o kas šlykščiausia, kad ji tai puikiai pati žinojo, bet mano broliui melavo, kad šis ją vestų. Juk ir jai jis ne pirmas vyras. Su pirmuoju pragyveno gal 7 metus, bet vaikų taip nesusilaukė, o kai šis ją paliko, jo naujoji draugė po 9 mėn. jam padovanojo vaikelį. Per vestuves nuotaka jau 7 val. vakare buvo atsijungusi. Po to teko ne kartą stebėti, kai ji prigėrusi kariasi ant pirmo pasitaikiusio toje kompanijoje vyro. Motera net nesivaržydavo kabinėtis prie svetimų vyrų mano brolio ir mūsų mamos akivazidoje. Maitino jį subproduktais ir kažkokiom išėdom, sau pirkdavosi jūros gėrybes, nes kaip prisipažino, labai jas mėgstanti. Nuolat praėjus maždaug savaitei po brolio atlyginimo (jinai viską paimdavo, broliui palikdavo 5-10 Lt dienai) pareikšdavo, kad pinigai baigėsi ir ji dabar skolinasi iš savo tėvų, o skolą reikės atiduoti. Kaip vėliau paaiškėjo (ji būdama girta vienai pažįstamai prisipažino, kad visus pinigus kaupia, o vyrui kabina makaronus ant ausų). Stebėjau aš tą vaizdelį ir nieko nesakiau, laikydamasi principo: "jeigu jam gerai, tai man dar geriau". Nu ir kaip jums atrodo, kuom visa tai baigėsi? Brolelis neteko darbo. Nuo pat tos dienos broliukas ėmė vaižinėti pas savo mamytę valgyti, nes žmona valgyti jau nebedavė, o kai jis paprašė jos sumokėti mokesčius už butą, ji išsikraustė ir žinoma, nieko nemokėjo. Reziumuoju: durnių ir bažnyčioje muša. Niekas: nei sesuo, nei mama, nei dar kas nors negali įdėti proto, jei jo nėra.

Būtent ir nieks nekaltas, nei viena žmona, jei brolis nemoka savo gyvenimo tvarkytis.kad ir kaip skaudu girdėti, bet manau tai auklėjimo pasekmė. Kartasi mamos močiutės taip užpopina savo kūdikėlius, kad jie būdami 50ies verkia neturėdami švarių kojinių.

Temos autorei.
Matyt jūsų broliui taip gerai.
Jis nesijaučia vienas ir ta jo draugė jam tikriausiai pati gražiausia ir geriausia. Ir jūsų pagalbos, ir patarimų kol kas jam nereikia. Tegul sau gyvena...

Pritariu daugumai.
Čia-brolio gyvenimas.Lai jis jį gyvena kaip jam priimtina.
Svarbu jam gerai.

salomejka kaip jums negeda kistis i zmoniu gyvenima.jei broliui gerai tai dziaugtis reikia.Jus sakot, kad jis labai protingas, nori tobuleti, vadinasi jis mato ka pasirinko. O jums pasakyciau nesikisti. Gyvenime yra didesniu problemu

Kaip matau, patarimų temoje liejasi laisvai.
Deja, niekas nežino tikrosios situacijos, niekas nepažysta tų žmonių ir tie patarimai tiesiog teorijos išvedinėjimai.
Prisiminiau vieną metų senumo įvykį: bendradarbės draugė - jauna, dar net 30ties nesulaukusi moteris, turinti tikrai gerą vadovaujamą darbą užsienyje, puikią materialinę padėti, apsiskaičiusi, išsimokslinusi. Džiaugėsi gyvenimu, turėjo ateities planų. Kol nesutiko jo. Nežinau kaip (ir to jau niekas nesužinos), tačiau ji tapo kitas žmogus - dėl jo reikalavimų metė mėgstamą darbą, grįžo į LT, bendradarbė labai dėl jos pergyveno, nes matė, kad ji tapo kitu, nelaimingu žmogumi. Baisiausia, kad ji negalėjo nuo atsitraukti, o jis - neišvaizdus, niekur nedirbantis, naudojosi jos santaupomis. Jų neliko. Tačiau ji negalėjo jo mesti - tarsi įgijo nuo jo priklausomybę. Kažkokia energetinio vampyrizmo atmaina. Ji buvo su juo, prarado gyvenimo džiaugsmą.. Po pusės metų jų bendravimo ją mama atrado daržinėje, kilpoje...

Žadėjau ir aš į temą pasisakyti, kad autorė leistų broliui gyventi savo gyvenimą ir daryti savo klaidas, tačiau prisiminiau šią istoriją

O jus ka norite pasakyti kad sesuo isikisus i tokia situacija isgelbes nuo tokios baigties? Tikrai nemanau tai tik dar labiau pablogins situacija..zmogus kuris myli tiesiog dar blogiau jausis del to kad va ir sesuo ir t.t manes nepalaiko...Nuo nelaimingos meiles niekas neapsaugos arba zmogus susipras pats arba ne....bet kito isikisimas tikrai nuo meiles neisgelbes Meile yra jausmas kurio tu nevaldai..Gal but giliai kazkur supranti kad kazkas negerai bet nuo jos pabegti per sunku...Ir joks zmogus atejas i pagalba to jausmo is sirdies neisples

Jokiu būdu to nesakau.
Tiesiog primenu, kad visokių baigčių būna, o šioje temoje daugiausiai autorę užsipuolė, kad ji baisi sesuo ir trukdo savo broliui gyventi.

Manau nepuola o sako ir pataria.. o jus normalu sesers pasakymas apie brolio isrinktaja ji negrazi neissimokslinus nieko nesiekianti..del to reikia pergyvent Netgi komentavimas isrinktosios tevu ir netgi visos gimines Kazkaip biski situacija kitokia nes cia nebuvo parasyta kad brolis praradoo viska..ar dar ka panasaus jis tiesiog gyvena..bet tai nepatinka jo seseriai nes gyvena ne taip kaip jai atrodo gyventi teisinga...