QUOTE(Dianetum @ 2010 02 25, 11:09)
Todel ir sakau - zmogus isvadas turi padaryti pats. Aplinkiniai gali buti teisus simta kartu, bet kol paciam zmogui tos tiesos nereik arba jis jos nenori matyti - nieko jam ir neisiulysi. Tik santykius sugadinsi ir tiek. Todel neverta to daryti.
Gyvenimas sudelios viska i savo vietas laikui begant...
Visiškai pritariu. Labai teisingi žodžiai.
Turiu vieną gerą pažįstamą, vyrą, kuris buvo panašioj situacijoj kaip temos autorės brolis. Labai charizmatiškas, gražus, protingas vyras, sąmojingas, kiekvienos kompanijos siela, na, žodžiu visoks visoks
Tai va, jis draugavo nuo mokyklos laikų su viena mergina, "pilka pelyte", jokiu būdu ne menkinama prasme sakau, nes save tuo metu taip pat laikiau pilka pelyte, na, ta mergina buvo labai uždaro būdo, neišvaizdi (nors ne tame esmė), su niekuo nebendravo, nedirbo ir nesimokė niekur. Jis jai duodavo pinigų - pirkdavo viską: rūbus, maistą, kojines, net asmeninės higienos priemones
Ji labai labai pavydi, niekur nenorėdavo jo išleist, užsipuldavo draugus. Visi draugai ir pažįstami buvom su poromis, niekas iš mūsų nesikėsinom į tą vyruką, nors jis šiaip nuolat traukdavo merginų dėmesį. Kartą dalyvavom vestuvėse, tai ji net nuotakai sugebėjo sceną iškelt. O jo žodžiai, paklausus ar myli savo draugę irgi būdavo: "man jos labai gaila... kaip ji be manęs". Niekas nesupratom jų bendravimo, bet nesikišom. Kiek žinau, jo šeima labai bandė jį atkalbėt nuo tų santykių, bet baigėsi tuo, kad jie susituokė. Ji grasindavo nusižudyti, jeigu ją paliks...
Bet neišgyveno jie kartu nė poros metų, nors draugavo gal 7

Ir tikrai ponia nenusižudė, netgi labai pelningai skyrybų atveju prasisuko

Jam akys atsivėrė tik po vestuvių... Ką darysi, visi "paprotinimai" dažniausiai tik sukelia norą priešintis, viskas, ką galima padaryt, tai tik bandyt išsiaiškint jo požiūrį, galbūt bandyt rasti bendrą kalbą ir su mergina.
Kiekvienas esam savo laimės kalvis. Arba jos budelis