Brolis griauna savo gyvenima

Ir vėl komentatoriai neskaito visos temos ir suplaka dvi istorijas į vieną. Tai ponia, kurią istoriją komentuojate? Pirmosios autorės brolis gyvena užsienyje, o maniškis - Lietuvoje. Kokios šalies kalbą man siūlote mokytis?

Is pradziu isiterpi i tema kurioje prasoma patarimu...o kai temos autorei rasomi patarimai..tu dar sugebi ir pretenzijas,pageidavimus reiksti

" Dažnai žmogus prašantis patarti, iš tikrųjų laukia ne patarimų, o pritarimo ir jo būsimų veiksmų pateisinimo. Širdyje jis jau žino, kaip elgtis, bet pačiam prisiimti atsakomybę už lemtingą žingsnį, tiesą sakant, baugoka. Juk kur kas patogiau atsakomybę perkelti ant kieno nors pečių. Jeigu viskas baigsis gerai, tai bus jo nuopelnas: "Juk tai aš priėmiau teisingą sprendimą!" O jeigu vis dėlto nepasiseks, kaltas bus patarėjas: "Tai jis išmušė mane iš vėžių!" ...Patyrę konsultantai, psichologai, neskuba duoti aiškių patarimų ir rekomendacijų. Jie mieliau linkę padėti žmonėms pačiam susivokti, kodėl jie atsidūrė tokioje padėtyje ir kaip galėtų iš šios nepalankios situacijos išsikapstyti".

Vargšeliai komentatoriai, neskaito visos temos Gal dėl to, kad turi labai įdomius SAVO gyvenimus? Ponia, nesusireikšminkit, komentavau pirmajį postą - apie jus išvis pirmą kart girdžiu. Bet reiks paskaityt ir jūsų Jei visur įžvelgiat kažką prieš save, tai turėtų būt įdomu...



Papildyta:

Kas čia per pareiškimas?

Sakote, susireiksminau? Tai cia jus esate susireiksminusios, nekulturingos, nesugebancios be pykcio, sarkazmo, uzgauliojimu pareiksti savo nuomone, kad ir kokia ji butu, taip pat ir priesinga manajai. Uz pasisakyma sioje temoje jos autores as jau atsiprasiau, tiesiog neuzvedziau kitos temos, nes maniau, kad si kazkiek panasi - tiek tema uzvedusi autore, tiek as nerimaujame del savo broliu elgesio. Ka gi, tai ir bus paskutinis mano pasisakymas sioje temoje. Dekoju visoms, kurios mandagiai, kulturingai, be pykcio, pasaipu, etikeciu pareiske savo nuomone, kad ir kokia ji butu. Visos kitos man neidomios, todel isidemekite mano slayvardi ir sekanti karta nesivarginkite skaityti mano uzvestu temu ar komentuoti mano pasisakymu.

Atradau ir perskaičiau ir jūsų istoriją, bet kai rašiau pirmą ats. tikrai nebuvau jos akyse mačius, nes, kaip minėjau, perskaičiau gal tik 3 psl. nuo pradžios ir mano postas nuo a iki z skirtas temos autorei... O istorijos tikrai panašios, tad nenuostabu, kad taip pagalvojot.

Temos autorei siulyciau nesikist i brolio gyvenima.
Na,o Malibu butina gelbet mama ir tam tikrai reikia imtis ryztingu veiksmu,nes tik svarstant problema,neduok Dieve,ir mamos mirties galima sulaukti

Tik is klaidu mokomasi autore, neatimkit is savo brolio sios galimybes

Visų pirma tai noriu pasakyti, kad man jūsų jausmai labai pažįstami. Bet nepamirškit, kad viską matote per savo teisuoliškus akinius. Matote situaciją taip - jūs esate geroji, teisingoji, savarankiška, su nusisekusiu gyvenimu, ir kuri visada pati turi ir gali savimi pasirūpinti ir dar kitiems padėti, o jūsų brolis - lūzeris, nevykėlis, infantilus, parazituojantis kvailys. Bet jūs supraskit, kad čia tik jūsų subjektyvus situacijos įsivaizdavimas. Iš jūsų komentarų susidarė įspūdis, kad esate gana kategoriška, valdinga, mėgstanti kontroliuoti. Pagalvokite, ar nejaučiate nuoskaudos dėl to, kad jūsų broliui nuolaidžiaujama, kad mama, nepaisant visko, jį myli, ir kad jis, būdamas lūzeriu, anot jūsų, sugebėjo susirasti simpatišką, protingą moterį. Jūsų brolis visai neturi gerų savybių? Gal jis malonus žmogus, moka bendrauti, turi humoro jausmą, gal su juo įdomu pašnekėti, jis neskūpus, negodus, neskaičuoja kiekvieno cento (pati rašėt, kad atiduodavo algą savo buvusiai žmonai)? Taip, neturi darbo - ne jis vienas. Taip, vengia ieškotis darbo - oi, tikrai ne jis vienas. Labai daug žmonių, turėdami išlaikymo šaltinį, lygiai taip pat vangiai ieškotųsi darbo - tokia jau žmonių psichologija - bandyti išvengti sunkumų, nemalonių pojūčių, nesėkmės, atstūmimo, ypač neturint valios. Ir kuo daugiau spaudimo susirasti darbą, tuo mažesnė tikimybė, kad tai įvyks greitu metu. Beje, nepagalvojot, kad net jeigu mama ir skundžiasi jums, jai gerai, kad sūnus su ja gyvena. Gal jai patinka juo rūpintis, gal jai patinka jums pasiguost, pasiskųst, gal ji taip buvo įpratus visą gyvenimą - kažkuo rūpintis, ir kitaip neįsivaizduoja? Apibendrinant pasakysiu, kad jumyse daug pagiežos, daug neapykantos, daug sukauptos nuoskaudos, jūs teisiate, kaltinate, menkinate, smerkiate. Kodėl manote, kad būdama tokia esate geresnė už savo brolį? Gal visgi jūs nesate ponia tobuloji, o jūsų brolis nėra blogio įsikūnijimas?

O gal pas juos taip ir yra , juk žmogus degraduoja , gal tikrai tapo narkomanu .

Padarykit taip nesvarstydama .
Papildyta:

deja ne , šiuo atveju manau , būtina kištis į svetimą gyvenimą . Autorės vietoje aš pas save mamą ir senelę atsivesčiau per prievartą .

Mano broliui dar tik 19 m. , jo bėdos gal daugiau psichologinės - neturi draugės, draugų, nėra drąsus kitų bernų tarpe... Visada visur jam padėjau, bet paskutinis jo pasakymas mane tiesiog išmušė iš vėžių - mano MB pradėjo jam skambinti, kviestis alaus išgerti (nes brolis visą dieną apart PC nieko nemato) ar šiaip pasivažinėti su mašina kur nors ir pan.( MB vyresnis, turintis daug draugų ir pan. maniau bus geras pavyzdys broliui) O jis "ne nenoriu", "ne negaliu" ir pan. Kai atvažiavom pranešti, kad laukiamės, net neišėjo iš kambario, mūsų pasveikinti ir aplamai šios žinios sutikti (pasakė, jog jis su draugu šnekasi per skype ir dabar negali ateiti). Po gero mėnesio atvažiavau pas jį pasikalbėti, sakiau, jog mano MB nori jam padėti, nori su juo bendrauti, išmokinti vairuoti, galbūt vasarą pas save įdarbins (MB turi savo verslą).. Norėjau jam pasakyti, kad jis bendrautų, kad neuždarytų durų, kurias aš jam stengiuosi atverti. Brolis man atsakė taip- atsipeikėk, man tavo pagalbos nereikia, nei iš tavęs, nei iš tavo MB, man nusispjaut ką jūs galvojat. Nedarykit man jokių durų, iš anksto sakau, savo rankomis jas užtrenksiu. Ir grįžo toliau žaisti žaidimų prie to nelemto kompiuterio. Nežinau kaip turėčiau dabar elgtis? Pasimečiau ir tiek...