Bijau....

na, va as irgi 7 metai kaip teises turiu, o baimes niekaip nenugaliu is pradziu irgi masinos neturejom, o dabar jau 2 metai kieme stovi, o as bijau ir dar primirsusi esu kaip vairuoti tetis dave vienakart lygiu keliu pavaziuoti, tai man net bloga daresi, visos rankos drebejo vaziuojant
as net nezinau, ar geriau imti vyra ir prasivaziuoti vakare, ar geriau uzsisakyti dar keleta pamoku tik bijau, kad instruktorius neisjuoktu, kad va teises turi, o vaziuoti nemoka

geriau instruktorių imt, vyro nervus sutaupysit ir nieks ten nesijuoks, daug kam taip yra, be to, kai moki pinigus, tave turi mokyti, o nejuoktis iš tavęs.. drąsiau

aš tai rinkčiaus vyrą gal
o šiaip manau, joks instruktorius nesijuoktų, kad primiršot ir paėmėt papildomų pamokėlių

aš tai mieste vairuot jau lyg ir nebijau, bet va parkuotis dar turiu baimę

kaip ir daugelis cia raso, kad praktika yra geriausia. Reikia kuo daugiau vazineti.
As tai po teisiu islaikymo gal koki menesi jauciau jauduliuka mieste vaziuodama bet kadangi vairuoju labai daug, tai baimes ir nera

aciu mergytes uz palaikyma kazkaip pasiskaitai tokia tema ir daug lengviau pasidaro, kai zinai, kad ne tu viena taip jautiesi

Mano vyras su manim 2 savaites naktim vazinejo.....
Viena sesti diena bijojau ziauriai, taciau apsispresti padejo tai, kad turejau specialiai man nupirkta masiniuka ir buvo geda pries vyra....

As kazkaip is pradziu irgi bijodavau mieste vazinet, bet kazkaip paskui su laiku pastebejau kad man jau visai nebebaisu ir anksciau niekad negaledavau viena vaziuot, visada pasiimdavau su savom kanors jeigu kur vaziuodavau, kazkaip man jaukiau budavo ir ne taip baisu

sveikos nu va papuoliuo ten kur reikia, as teisias turiu tik tris menesius, vazineju kiekviena diena tik marsrutas vis tas pats pats tai zinau kiekviena posiuki kiekviena duobe. turiu vaikeli su negalia tai turiu vezti i terapijas kiekviena diena diena. svajojau tureti teises jau seniai ejau rasytis i vairavimo mokykla vazinejau kaimo sunkeliais nors neturejau teisiu jokios baimes isvis tada nebuvo jei nelaimingas atsitikimas lekdama greitai ant posiukio vos neapvirtau su masina ir noras vairuoti isgaravo ilgam. po keturiu metu gime man vaikelis su negalia tai ir prasidejo reik vezti pas daktarus i terapijas ner kam vyras is darbo turi atsiprasyti, truko jam kantrybe paeme uz rankos nutempe i vairavimo mokykla ir viskas, vaziavimassekesi gerai egzamina islaikiau is karto. po teisiu gavimo ilgai nesedau i masina viena, bijojau, vis prasinejau pazystamu, kad paveztu, bet truko kantrybe man buti nuo kazkieno priklausoma, viena diena pasiemiau maziu pasodinau i kedute, ir vaziavau pati, isvaziavau valanda anksciau atvykusi i vieta masina priparkavau uz kilometro{terapijos vyksta kitam miestelyje todel vaziuoju autostrada ir tik ivaziavus i miesta masina priparkuoju ie einu iki vietos peskom}. ir taipkiekviena diena is pradziu kojos drebejo, islipdavau visa slapia, dabar autostradoje jauciuosi gerai, bet miestas man varo baime, nevazineju as po ji vis masina priparkuoju tik ivaziavus niekaip nenugaliu savo baimes tiesiog geda vis laukiu reikiamo momento, jei ne aplynkybes turbut dar dabar netureciau teisiu ir nevazineciau net autostrada gyvenimas sustato viska i savo vietas, kartais privercia aplinkybes imti masina ir vaziuoti, vaziuoti , o kai vazineji daug su laiku dingsta visos baimes... tikiuosi ir man dings miesto baime kaip ir jums visoms, sekmes kelyje ir kovojot su savo baimemis atleiskit, kad issipleciau

Oi, kaip man suprantamos ir žinomos tos vairavimo baimės- išlaikiau egzaminą tik prieš tris savaites, prieš tai tris mokiausi vairuoti, prieš tai esu sėdėjusi tik šalia vairo Tai kai reikėjo iš Regitros prieš porą dienų parvažiuoti su savo mašiniuku per miestą, tai visa tirtėjau (ir užgesau prie vienos sankryžos ), bet, įveikiau Tą pačią dieną turėjau vėl važiuoti darbo reikalais - o ten vienoje vietoje kalniukas prieš pagrindinį kelią. Va čia buvo negerai, džiaugiuosi, kad už manęs mašinų nebuvo, nes pariedėjau atgal, bet po to susiėmiau ir mindama "ant gazo" įvažiavau. Reikėjo išvažiuoti iš aikštelės - mašinos neužvedu, nu galvoju, kas gi čia? - tik po to prisiminiau, kad gali būti vairas užsirakinęs, tai prisiminus instruktoriaus pamokymus, atsirakinau ir grįžau
Supratau, kad mokytis vairuoti ir praktikos man reikia dar laaaaaaaaaabai daug, o ji įgyjama tik vairuojant. Tai šiandien apsišarvojus kantrybe, pasistengus kiek įmanoma nurimti, šturmuosiu miestą

aš irgi bijau vairuot tik skirtumas tas kad aš net teises laikytis bijau. teoriją tai prieš porą metų išsilaikiau iš pirmo karto, o vairavimą ir iš antro nepavyko. ir vertintojas labai nemalonus buvo, taip kad jau pusantrų metų už vairo nesedėjau, o teises kiek žinau būtinai turiu išsilaikyti iki birželio, kitaip nebegalios mano teorijos egzas. o baimės pilnos kelnės, negaliu prisiverst nueit užsirašyt pas instruktorių keliom pamokom, o iš artimų niekas pamokyt negali ir kaip man tą baimę nugalėt? vis atrodo, kur įvažiuosiu/nuvažiuosiu, atsitrenksiu, partrensiu, mane baimė ima jau vien pagalvojus apie sedėjimą už vairo

tragedija.. gi važiavai, ir laikei - tai pritrūko tiek nedaug ir viską metei?
koks skirtumas koks tas diedas per egzaminą sėdi, matai gi jį vienintelį kartą gyvenime, ir nuolat vairuojant tai jis šalia nesėdės!

O dėl nutrenkimo - netrenk ir nereikės bijot juolab manau kad jei taip bijai, tai vairuoji atsargiau nei visas miestas

Moterytės, ryžto ir viskas bus ok Aš iš ketvirto tik karto išlaikiau, bet vistiek tą drakoną nugalėjau Labai geras jausmas, tai dėl to verta stengtis, patikėkit

manau turi patikti vairuoti, o baime su laiku po truputi dingsta. as ir bijojau vaziuoti miesta dar ir dabar bijau, bet man patinka vairuoti masina kai laikiausi teises sapnuodavau, svajodavau kada as galesiu vaziuoti tai ir padeda nugaleti savo baime, o jei net mintis kad reiks sesti uz vairo krato tai ka as zinau... ir dar man geriausiai vaziuoti vienai be niekeno pagalbos tada atsakomybe buna visa ant saves ir turi vadyti situacija pati tik vazinedama pati as daug ko ismokau ir mokinuosi kai sedisalia pvz. mano vyras turintis teises 15 metu mane nervina.