Bijau....

Tai gal geriau ir nevairuokite, nes tikrai gali issipildyt jusu vizijos

O jei atrasit pinigeliu benzinui ir automobilio prieziurai, tai manau atrasit ir psichologui

Tikrai nuosirdziai noriu patarti, kazkaip tvarkytis su savo baimem, nes tikrai nera normalu, kai masina laikote karstu

tikrai keistoka ta jusu baime gal tikrai nevairuokit jei taip bijot o lyg ir minejot kad instruktorius dar su jumis nelabai kaip vairuojat,o gal dar tam laikas neatejo

Juoko raketa, gal tu nekankink saves ir kitu, vaiksciok pescia ir vazinek visuomeniniu transportu...bent po to ramia sazine galesi pasidziaugti, kad jei kazkas tave nudauz, tai nebus tavo darbas...o jei rimtai......
tu tiek senai bijai ir cia rasineji...nelabai suprantu..kokiu stebuklingu burtazodziu savo baimems iveikti tu tikiesi cia rasti? o gal tu manjake, maitiniesi kitu paguoda ir laiku?
Problemas isspresti padeda tik darbas su jomis...tu is anksto kalbi apie tai, ko net dorai nesi savo jegomis isbandziusi..Pati turi surasti ta stebuklinga priezasti ir paskatinima, del ko nori vairuoti...susirask aikstele, keliuka uz miesto...galu gale salia savo namu, tam nereiks jokio palydovo...pradek nuo elementariu dalyku..pajudejimo, pavaziavimo, sustojimo ir parkavimosi...tu turi is pradziu ismokti pacia masina vairuoti, jausti ja, o po to kai ben kazkiek veiksmuose atsiras automatizmo , ieskok kas tave lydes i gatves...
Jei tingi dirbti pati, pasitaupyk pinigu..yra tokia Vairavimo akademija..pasisamdyk patyrusi treneri (yra ten tokiu ralistu) uz tokia suma...jie is kailio nersis, bet ipus tau dvasia...

quote=Juoko raketa,2010 04 19, 13:00]
Na, konsultacija pas psichologą 100 lt, ir kur gauti tokią sumą? Nerealu. Bet suprantu, kad Jūs tos baimės nesuvokiate, nes nebijote. Man gana vaizdų per žinias apie avarijas, žuvimus ir pan. Viskas, automobilis man karstas, beveik be šansų išlipti iš jo sveikai, ir, kad kiti nenukentėtų. Kažkaip kiek save prisimenu, bijojau vairuoti, bet kol nepabandžiau, nesupratau, kaip smarkiai bijau. Ypač kai matau, kaip netvarkingai vairuojama, kas darosi gatvėse. Ir instruktorius kartodavo, kad aš visus užmušiu ir pati užsimušiu. Kad man geriau karstą pirkis, ne mašiną.
[/quote]

Klaida mąstyme. Tu nežaidi. Tu racionaliai, apgalvotai (prieš tai išmokusi) judi iš taško į tašką nepavojingu (įstatymų nustatytu) ir tau priimtinu greičiu. Akys neužrištos, rankos nesurištos. Vairavimo nereikėtų lyginti su loterija ,palįs kas po ratais ar nepalįs ', nes vairavimas apgalvotas, vėliau dar ir įgūdžiais paremtas veiksmas, o kiti dalyviai neturi tikslo būti tavo suvažinėti.
Jei vadovautumėmės ,,žaidžiu gyvybėmis" teorija, negalėtume būti nei medikais, nei architektais ar statybininkais (o jei sugrius, užgrius), nei mamomis (gana daug laiko vaiko gyvybė priklauso tik nuo mūsų gebėjimo, sumanumo ir įgūdžių) nei pėsčiaisiais (o jei nepastebėsiu, palįsiu, vairuotojas mėgins išvengti smūgio, rėšis į kitą mašiną, visi užsimuš, tik aš liksiu gyva)... Bet mes galime mokytis valdyti situaciją įgydami reikalingas žinias ir įgūdžius

Nekokio proto tavo instruktorius. Bet tai - ne tavo problema, o jo.

Man, kai prieš 2,5 m. mokiausi vairuoti, buvo 38 m. Denaxa, kiek žinau, irgi pradėdama nebuvo pacankė

[quote=Nikolia,2010 04 19, 14:33]
Juoko raketa, gal tu nekankink saves ir kitu, vaiksciok pescia ir vazinek visuomeniniu transportu...bent po to ramia sazine galesi pasidziaugti, kad jei kazkas tave nudauz, tai nebus tavo darbas...o jei rimtai......
tu tiek senai bijai ir cia rasineji...nelabai suprantu..kokiu stebuklingu burtazodziu savo baimems iveikti tu tikiesi cia rasti? o gal tu manjake, maitiniesi kitu paguoda ir laiku?
Problemas isspresti padeda tik darbas su jomis...tu is anksto kalbi apie tai, ko net dorai nesi savo jegomis isbandziusi..Pati turi surasti ta stebuklinga priezasti ir paskatinima, del ko nori vairuoti...susirask aikstele, keliuka uz miesto...galu gale salia savo namu, tam nereiks jokio palydovo...pradek nuo elementariu dalyku..pajudejimo, pavaziavimo, sustojimo ir parkavimosi...tu turi is pradziu ismokti pacia masina vairuoti, jausti ja, o po to kai ben kazkiek veiksmuose atsiras automatizmo , ieskok kas tave lydes i gatves...
Jei tingi dirbti pati, pasitaupyk pinigu..yra tokia Vairavimo akademija..pasisamdyk patyrusi treneri (yra ten tokiu ralistu) uz tokia suma...jie is kailio nersis, bet ipus tau dvasia...

[/quote]
[/quote]

Va, jau ir maniakė, pasirodo, tapau. Ačiū už išvadinimą. Aš tik diskutuoju temoje, atsakiau į man pateiktus čia klausimus. Aš jokios paguodos ar gailesčio nelaukiau, parašiau temą, tikėdamasi, kad kas pasidalins PATIRTIMI, gal kam taip buvo. PATARIMŲ kas duos, o ne kaltinti ims. Aš tikrai visada kažkaip bijojau vairuoti, dėl netvrkingo elgesio keliuose, kai kiti vairuoja bet kaip, bet tik tada supratau, kokia didelė ta baimė, kai realiai už vairo atsisėdau. Vairavau nedaug, kiek buvo skirta vairavimo mokykloje. Keli kartai aikštelėje. Instruktorius koliojo, kiek galėjo, turbūt tikrai daugiau nebesėsiu prie vairo. Gali visaip ir būti. Ieškau darbo, kur nereikia vairuoti.

[quote=Juoko raketa,2010 04 20, 08:55]
[/quote]
Aš tikrai visada kažkaip bijojau vairuoti, dėl netvrkingo elgesio keliuose, kai kiti vairuoja bet kaip, bet tik tada supratau, kokia didelė ta baimė, kai realiai už vairo atsisėdau.
[/quote]

Va sito tai tikrai niekaip nepakeisit, nes tikrai labai daug kas vaziuoja bet kaip Taip kad vaziuojant reikia galvoti ne tik apie save, bet ir nuspeti kito vairuotojo veiksmus (auksiniai mano instruktoriaus zodziai).

Juoko raketa, sorry..kad tavo baimes man pasirode tokios manjakiskos...bet pasakysiu kodel..
Paklausk saves, o gal problema ne vien tik su vairavimu?
Tu pati kazka savo gyvenime sugebi kontroliuoti, ar visa kontrole perduodi i kitu rankas, nezinau, pvz..tevu, sesers, vyro, instruktoriaus..gyvenimo..aplinkybiu ir tt...
tos tavo baimes man pasirode ''ne tavo"- o kitu..tik jie shauniai sugebejo tau jas sugrusti i galva, tu net nesipriesinai...


quote=Juoko raketa,2010 04 20, 07:55]
[/quote]

Va, jau ir maniakė, pasirodo, tapau. Ačiū už išvadinimą. Aš tik diskutuoju temoje, atsakiau į man pateiktus čia klausimus. Aš jokios paguodos ar gailesčio nelaukiau, parašiau temą, tikėdamasi, kad kas pasidalins PATIRTIMI, gal kam taip buvo. PATARIMŲ kas duos, o ne kaltinti ims. Aš tikrai visada kažkaip bijojau vairuoti, dėl netvrkingo elgesio keliuose, kai kiti vairuoja bet kaip, bet tik tada supratau, kokia didelė ta baimė, kai realiai už vairo atsisėdau. Vairavau nedaug, kiek buvo skirta vairavimo mokykloje. Keli kartai aikštelėje. Instruktorius koliojo, kiek galėjo, turbūt tikrai daugiau nebesėsiu prie vairo. Gali visaip ir būti. Ieškau darbo, kur nereikia vairuoti.
[/quote]

Problemų daugiau neturiu niekur. Na, reikia darbą rasti, ieškau, kol kas nelabai sėkmingai, žinant dabartę darbo rinkos situaciją. Bet baimės dėl to nejaučiu. Ir šiaip, daugiau baimių neturiu, tik tas vairavimas. Visada jaučiau, kad ta pavojinga veikla yra ne man. Visa kita aš gerai kontroliuoju, bet užmušti kažką tikrai bijau. O mintis, kad būtent taip ir bus, ir automobilis yra tam skirtas, nepaleidžia ir tiek iš savo gniaužtų. Niekas tos baimės man į galvą negrūdo, tik va, kažkur čia rašiau, gal paveldėjau: mano tėtis, su 40 metų vairavimo stažu, baimės taip ir neatsikratė, labai nekenčia vairavimo. Jau daug metų ir atsisakęs sėst už vairo, kai tie visi bardakiški važiavimai keliuose prasidėjo. Sako, aš ne savižudis ir ne žmogžudys, senatvėje noriu ramiai gyventi. Gal paveldėjau, velniai žino.

Nepaveldėjai. Tiesiog, kaip gera dukra, priėmei (prarijai) tėčio - patyrusio, žinovo toje srityje, ,,tiesą".

Lygai taip išmokstame bijoti, pelių, varlių... Nerekia net sakyti, kad jos bjaurios, užtenka atsiviepus apibūdinti ,,slidi, šalta" arba ,,jau tos uodegos... ", kartą vaikui matant nusipurtyti, kitą kartą, liepti greitai tą bjaurybę mest šalin ir daugiau neimti, dar kitą kartą jis jau purtysis pats. Ir jau nė nekalbu, apie tai, kokį efektą padarytų vaikui suspigusi pelę pamačiusi mama Įsivaizduojat, koks tai pavojus vaiko akimis, jei net viską galinti ir nieko nebijanti mama bijo?

Jūs, panašu, ne vaikas, bet baimę prarijot grynai taip pat

Nu baikit kabinėtis prie žmogaus. Ir tik nesakykite, kad Jūs tobula ir nieko nebijanti. Vairavimo baimė pagrįsta 100 procentų. Juk net ir profesionalūs vairuotojai, puikiai įvaldę vairavimą ir važinėjantys keliolika, keliasdešimt metų nuo avarijų nėra apsaugoti. O dažniausiai būtent dėl tokių drąsių ir nieko nebijančių kelyje erelių. Ir prilyginimas su pelėmis ar varlėmis čia visiškai ne į temą.

ar jūs apskritai skaitėt bent jau paskutinius tos temos puslapius, mano postus (jei jau mane cituojat ir kabinėjimuosi kaltinat)? Kita vertus, tai ir nesvarbu...

Tikiuosi, kad autorė turi kiek daugiau išminties, nei tamsta ir kitaip suprato mano postus.

Ne viskas gyvenime taip primityvu, kaip jums atrodo.

Taip, labai teisingas teiginys, kad ne viskas gyvenime taip primityvu. Primytivu ir būtų nepatyrusiam, žaliam vairuotojui, neturinčiam pakankamai įgūdžių (ar jau išsilaikiusiam teises) sėsti už vairo ir absoliučiai nieko nebijoti. Ir vairavime tikrai ne visada gali "valdyti situaciją". (Užtenka pasižiūrėti į avaringumo statistiką ir avarijų priežastis)
Ir su Jūsų konstatavimu, kad vairavimo baimė "praryta iš tėvų" tikrai nesutinku, nes žinau aibę pavyzdžių, kur abu tėvai vairuoja daugybę metų, o vaikai teisių iš viso nenori arba išsilaikę bijo vairuoti. Tai visiškai nesusiję. Tas pats ir su gyvūnais. Asmeniškai mano šeimoje tėvai niekada nemylėjo gyvūnų ir neturėjo poreikio jų laikyti, o aš gyvūnus tiesiog dievinu ir nežinau, iš ko tai "paveldėta"...
Kad egzistuoja kažkokie giluminiai, dažnai sunkiai suvokiami, tik psichoterapeuto pagalba atskleidžiami pasąmonės klodai, sutinku. (Tarkim, vairavimo fobija po avarijos ir pan.)
O kad autorę "sugniuždė" kreivas instruktorius, su tamstos nuomone pilnai sutinku.