QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 12, 21:51)
Interjerą galima nesunkiai pakeisti, jis tikrai nėra amžinas reiškinys. Jei projektas ir, svarbiausia, vieta priimtina, tai pastatymo vargai tikrai atsiperka. Tačiau atsižvelgiant į poreikius, tas taip, žmonėms reikia SAVO, už tai jie pasiruošę mokėti savo kainą, gaišti laiką, galbūt gadinti nervus. Todėl vėl gi grįžtam prie to, kiek atsiras potencialių pirkėjų, kurie sutiks pirkti SVETIMĄ anksčiau įvardintą objektą. Ypač jei jis labai originalus ar švelniai tariant savotiškas. Gyvenimas toks nenuspėjamas, maža kas.
o butams tai negalioja
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 13, 09:57)
Dėl tų vertybių tai gerokai perlenkėt lazdą ir nusišnekėjot į pievas
Nemačiau dar tokio pirkėjo, kuris nepagalvotų, pagal kokius kriterijus jis pirktų būsimą NT. Kažkodėl jam turi n +k reikalavimų. Jei jau vadovautis emocijomis, o ne pragmatiškumu, tai galima nusipirkti palapinę vidur miško ir gėrėtis plačia vertybių skale. Ne vienam svarbus: rajonas, kaimynystė, žemės plotas, plotas, šildymo kaštai, patogus projektas. Vadovaujasi labai žemiškais dalykais, vertybių ten neieškoma. Vertybės lieka kitiems dalykams.
O tie, kurie tarkim namus statė SAU, pagal labai subjektyvius skonius ir fantazijas, neįvertinę tarkim pasikeitusio gyvenimo būdo, "prieauglio", neįvertinę finansinės naštos (pasistatė pilį, o gali išlaikyti tik bakužę), pasistatė neekonomišką būstą, statydami manė, kad gyvens ne tik tėvai, bet ir vaikai su šeimomis ar pan., po to tampa aukomis, savo pačių rankomis ir nepamatuotų ambicijų/svaičiojimų pasekmėmis.
tai matyt butams irgi nepritaikoma
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 14, 09:32)
Čia tu pati įsikandai žodį "tik" ir "esminis"
Kai tuo tarpu kalba ėjo ir eina apie likvidumą, kaip
vieną iš prioritetų, į kurį įeina ne tik pardavimas, bet šiek tiek daugiau. Ne visi gali sau leisti švaistyti pinigus į niekur, kišti į nelikvidą, vien tik emocijų pakylėtam. Ne visiems pinigai krenta iš dangaus, kiti juos uždirba ir dirba ne ant sofkutės gulėdami prieš TV ekraną. Pirkti už paskolas ar statyti už mln total š. Tokių yra labai daug, ką rodo liūdnas vaizdelis iš kasdieninių naujienų. Kai lūkesčiai nepatesina realybės. Kai stato rūmus plynam lauke ar kuklios reputacijos rajone, po to nesupranta, kodėl tie rūmai neverti nė 1/3 investuotos sumos. Bet štai matyt retas pagalvoja, ką perka ir kokį gyvenimą planuoja. Blaivus mąstymas ir galvojimas yra ne ką mažesnė vertybė, nei lėkti kaip akis išdegus plika subine į dilgėles. Planuoti ir apgalvoti gyvenime kartais būna labai naudinga, ne vien tik finansine prasme.
čia irgi "tik" apie namus, butai alia visi likvidūs
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 14, 10:28)
Mano name gyvena ir ne tokie "bagoti" kaimynai, kurie niekur nesiruošia kraustytis. Kažkodėl
Aš skaičiuoju kitaip likvidumą. Pirmas kriterijus - jį visada galėsiu parduoti už bene geriausią rinkos kainą, tokie butai KAINUOJA. Antras kriterijus - jį visda galėsiu išnuomoti, jei to reikės. Namas deja ne visuomet dėkingas nuomos atžvilgiu. Trečias kriterijus - ne pats prasčiausias palikimas vaikams. Ketvirtas kriterijus - pensiją jau turiu, todėl dzin ką "kubiliai" ar kt. valdžia sugalvos ateityje. Šildymo kaina yra nedidelė, kai palyginu su: transporto išlaidomis, kurių tokių neturime; laiko sutaupymu iki visų reikalingų gyvybiškų taškų; aplinkos priežiūra - 0 išlaidų; kiti atstumai minimalūs - vėl gi sutaupyta; daugiau vaikštome pėsčiomis - sveikesnis gyvenimo būdas; vaikų darželis/mokykla pasiekiami pėstute ir šalia namų; ateityje vaikams nėra tokios būtinybės pirkti automobilį, viskas čia pat. Va kaip ekonomiškai taupiai gyvename
aha, o namų, kurie yra betkokiomis sąlygomis paklausūs ir vertingi vadoinasi nebūna, namai būna tik blogi
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 14, 11:17)
Viskas priklauso nuo to koks tai butas ir kokioje vietoje.
Todėl ir vertinam likvidumą kaip vieną iš prioritetų.
viskas priklauso koks namas ir kokioje vietoje
todėl ir vertinam likvidumą kaip vieną iš prioritetų
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 03 14, 11:31)
Ne, tik spėju. Daugiausia gamtos gauna tie, kurie gyvena užmiestyje ir kvėpuoja kasdien po 1-2 val. ir daugiau išmetamosiomis dujomis stovėdami kamščiuose. Po to mažiausiai 6 - 8 mėnesius per metus bijo atsidaryti langus žiemą, nes kaimynai kūrena malkomis ar anglim. Ta prasme labai ekologiškai gyvena
subjektyvi, prieš rašydama šitą briedą, galėjot bent vienam normaliam nuosavų gyvenamūjų namų rajone apsilankyti, netgi labai nustebtumėt neužuodusi nei malkų nei anglių
.........................aiiiiiiiiiiiiiii gi užsimiršau, kad jūsų kosmose geri yra tik butai, o namai kur bebūtų ir kokie bebūtų, vien tik galvos skausmas ir prie bankroto vedantis balastas
o šiaip jau varote žiauriai ne į temą, nes temos pavadinimas ne "subjektyvios butas vs visus namus kur jie bebūtų"
(sorry, nebeišlaikiau 
)
O siaip, as labai viliuosi, kad tikrame gyvenime Jus neesate tokia pagiezinga, nekulturinga, kategoriska. Vienu zodziu BAISU.
