NUOSTABU, lelijava, labai taiklu
idomi tema, idomi pati temos autore . Na, o lelijavos pasisakymas kaip tik labai nedraugiskai nuskambejo...Skeptiskai nusiteikusiu yra visur ir visada, cia taip visur nuosirdziai diskutuota iki tol...Kita vertus, tokie pasisakymai vercia labiau pasitempti ir siekti net 
, nors gal kitas ir noretu nusodinti, ,,paprotinti" ir t.t. Aisku, realistu reikia buti, ir ieskoti visoso imanomos tave dominancios informacijos per visur, ilgai ir t.t. As tai nieko nelinkusi kenteti, kas manes netenkina 
, jei jauciu diskomforta, kazka keiciu, bet prisivertineti, tai ne, ir nereikia gaileti, kad baigtas ne tas pvz. issilavinimas, gi gautas bendras supratimas apie viska, suprasta, ko nenori, o tai irgi labai daug 
, ir niekada niekad nieko nevelu pradeti.O be aistros, didziulio noro-nieko nei pradesi, nei padarysi.
Su medziagomis, taip, LT problema, bet kas nori, randa kitur, arba...isranda pats
. Na, o lelijavos pasisakymas kaip tik labai nedraugiskai nuskambejo...Skeptiskai nusiteikusiu yra visur ir visada, cia taip visur nuosirdziai diskutuota iki tol...Kita vertus, tokie pasisakymai vercia labiau pasitempti ir siekti net , nors gal kitas ir noretu nusodinti, ,,paprotinti" ir t.t. Aisku, realistu reikia buti, ir ieskoti visoso imanomos tave dominancios informacijos per visur, ilgai ir t.t. As tai nieko nelinkusi kenteti, kas manes netenkina , jei jauciu diskomforta, kazka keiciu, bet prisivertineti, tai ne, ir nereikia gaileti, kad baigtas ne tas pvz. issilavinimas, gi gautas bendras supratimas apie viska, suprasta, ko nenori, o tai irgi labai daug , ir niekada niekad nieko nevelu pradeti.O be aistros, didziulio noro-nieko nei pradesi, nei padarysi.Su medziagomis, taip, LT problema, bet kas nori, randa kitur, arba...isranda pats
Ech, kaip as suprantu temutes autore 
pas mane ir nuolat yra tas noras viska padaryti tobulai, o jei neiseina taip - tai km daryt...Kiekvienu nauju pomegiu susizaviu labai sipriai, puolu pirkt priemones ir t.t. po poros menesiu (geriausiu atveju) viskas padedama i sali, kartais sekasi tikrai neblogai, bet viskas taip atsibosta. Pargrindinis mano didelis darbas (dar kaip ir nepradetas) - parasyt magistrini darba toki akmeni nesioju, kad nemoku apsakyt. Visi egzaminai islaikyti, teliko darbas...kas pikciausia, kad mokslai man sekasi gerai, isskyrus rasto darbus, todel taip ir buksuoju...taip isikaliau sau i galva, kad sunku, nenoriu, nemoku, kad negaliu niekaip perlipt to barjero ir pagaliau pradet kazka daryt tiek visokiu pasiteisinimu turiu, kad net neklauskit 
ir dar labai rimtai moku visus juos pateikt, tikrai nekyla klausimu, kodel as niekaip nepasibaigiu tik vyras mane spaudzia, jau visaip mane ragina, paskutinis zingsnis - santazas pareiske, akd kol nebus magistrinio, tol antro vaikelio ir nebus 
ai, nu gal jis ir teisus...Nefaina, tiek pinigu sumoketa, galu gale ir tuos egzaminus belaikant kiek zilu plauku prisiauginau, zodziu, pykstu ant saves, nesioju ta nerima ir...nieko nedarau. Pavasari susistabdziau studijas pusmeciui, jei noriu gintis siais metais, turiu jau gerokai gerokai suskubt.
Apie pasiteisinimus, zinot koks dabar pagrindinis - studento pazymejimas negalioja, prasitest neverta jau, bet todel negaliu vakarais bibliotekoj ilgai sedet (po darbo), reikia nuotraukos skaitytojo bilietui - NETURIU NUOTRAUKOS!
tai va, su ta mintim, kad neturiu nuotraukos, jau kokias tris savaites sau vis pasiteisinu, pakeikiu save ir toliau sekmingai "muilinu". Nu zodziu, kaip mazas vaikas. Vis bandau save uzkurt su ta mintim, kad kaip bus gera, kai pagaliau gausiu diploma i rankas ir daugiau niekada niekada nereikes rasyt tokiu darbu 
pasidziaugiu ateitim, paskatinu save, bet ima ir islenda koks nelaimingas pasiteisinimas
Reikia kazkaip susiimt, gal padarysiu pradzia tokia, kad po darbo nueisiu i fotoatelje ir nusifotkinsiu, bet reikia rast tokia, kad iskart padarytu nuotraukas, nes kitaip jau numatau neproduktyvia pabaiga
Sekmes visom mergaitem, kurios kovoja su savim, as su jumis
pas mane ir nuolat yra tas noras viska padaryti tobulai, o jei neiseina taip - tai km daryt...Kiekvienu nauju pomegiu susizaviu labai sipriai, puolu pirkt priemones ir t.t. po poros menesiu (geriausiu atveju) viskas padedama i sali, kartais sekasi tikrai neblogai, bet viskas taip atsibosta. Pargrindinis mano didelis darbas (dar kaip ir nepradetas) - parasyt magistrini darba toki akmeni nesioju, kad nemoku apsakyt. Visi egzaminai islaikyti, teliko darbas...kas pikciausia, kad mokslai man sekasi gerai, isskyrus rasto darbus, todel taip ir buksuoju...taip isikaliau sau i galva, kad sunku, nenoriu, nemoku, kad negaliu niekaip perlipt to barjero ir pagaliau pradet kazka daryt tiek visokiu pasiteisinimu turiu, kad net neklauskit ir dar labai rimtai moku visus juos pateikt, tikrai nekyla klausimu, kodel as niekaip nepasibaigiu tik vyras mane spaudzia, jau visaip mane ragina, paskutinis zingsnis - santazas pareiske, akd kol nebus magistrinio, tol antro vaikelio ir nebus ai, nu gal jis ir teisus...Nefaina, tiek pinigu sumoketa, galu gale ir tuos egzaminus belaikant kiek zilu plauku prisiauginau, zodziu, pykstu ant saves, nesioju ta nerima ir...nieko nedarau. Pavasari susistabdziau studijas pusmeciui, jei noriu gintis siais metais, turiu jau gerokai gerokai suskubt.Apie pasiteisinimus, zinot koks dabar pagrindinis - studento pazymejimas negalioja, prasitest neverta jau, bet todel negaliu vakarais bibliotekoj ilgai sedet (po darbo), reikia nuotraukos skaitytojo bilietui - NETURIU NUOTRAUKOS!
tai va, su ta mintim, kad neturiu nuotraukos, jau kokias tris savaites sau vis pasiteisinu, pakeikiu save ir toliau sekmingai "muilinu". Nu zodziu, kaip mazas vaikas. Vis bandau save uzkurt su ta mintim, kad kaip bus gera, kai pagaliau gausiu diploma i rankas ir daugiau niekada niekada nereikes rasyt tokiu darbu pasidziaugiu ateitim, paskatinu save, bet ima ir islenda koks nelaimingas pasiteisinimas Reikia kazkaip susiimt, gal padarysiu pradzia tokia, kad po darbo nueisiu i fotoatelje ir nusifotkinsiu, bet reikia rast tokia, kad iskart padarytu nuotraukas, nes kitaip jau numatau neproduktyvia pabaiga
Sekmes visom mergaitem, kurios kovoja su savim, as su jumis
