Nu mane jau irgi užkniso inertiškai gyventi. Sugalvojau, kad reikia VEIKTI, išnaudoti savo gabumus (kad ir ne itin išlavintus, ne itin originalius), juk kažką tai sugebu savo rankytėm padaryt. Juo labiau, kad laiko pas mane marios. Idėja - nieko ispūdingo - užsidirbti pinigėlių iš rankdarbių.
Pradžia buvo sugalvoti ką darysiu. Šitas sekėsi puikiai, nes minčių virte verda. Apsistojau ties mezgimu (pradžiai).
Antras žingsnis - žinoma medžiagos, priemonės ir pan. Čia jau keblesnis reikalas, mat gyvenu kaime, jokių prabangių siūlų parduotuvių čia nėra. Mašinos nevairuoju, nuvažiuot iki miesto negaliu. Varijantas - važiuoti autobusu

. Bet miesto gerai nepažystu, tai kaip aš ten tas siūlų parduotuves rasiu. Išeitis viena - visagalis internetas. Susiradau internete siūlų gamintoją ir parašiau laiškelį. Kai atrašė, tai toks įkvėpimas pagavo. Va - galvojau - dabar tai pajudės reikalai į priekį. Aš vėl atrašiau, surašiau kas konkrečiai domina, pasiteiravau kainų ir pan. (nu kaip priklauso, aiškinausi visas smulkmenas, kaip ir ką ir kiek galiu užsisakyti)
Ir va čia mano reikalai sustojo...
Niekas man nebeatrašo au ketvirta diena. Nesuprantu nieko... Gal ką blogai parašiau? Vis dar tikiuosi, kad gal dar atrašys... bet va taip tas įkvėpimas kažką daryti ir prapuola. Užstringi kur nors ir regis nebėr kaip toliau judėti.
Aišku galėčiau dar paieškoti kokio gamintojo, bet man anas taaaaip patiko...
Tai vat ir vėl jaučiu kaip po biški jungiu stabžius...