QUOTE(Lionesss @ 2010 03 24, 15:25)
Sveikinimai

ir baltas pavydas, kad jau viskas, turit savo angela. Labai bijojot, gal trumpai papasakotumet kaip kas ir ar verta taip bijot?
Bijojau labai. Buvau nusiteikusi gimdyti su epidūru. Mano gimdymas buvo skatinamas oksitocinu, prieš tai nuleidus vandenis. Bet taip išėjo, kad pagimdžiau be eipdūro - kaklelis darinėjosi gana sklandžiai ir greitai, tad nusprendžiau, kad nereikia.
Per mano gimdymą pasikeitė dvi gydytojos-akušerės. Pirmoji, gana jauna, bendraujanti, tamsiais plaukais kiek žemiau pečių - nežinau pavardės, neturėjo kortelės!

Kita buvo jauna, šviesiaplaukė - jei ir turėjo kortelę, tai aš jau nemačiau

Ačiū šioms gydytojoms! Akušerė (ačiū ir jai) - berods Jelena Voržonova (nesu tikra dėl pavardės)...
8 valandą man nuleido vandenis (visai nebaisi, beskausmė procedūra), apie 9 valandą ėmė lašinti oksitociną. Apie 12 valandą sulaukiau rimtesnių sąrėmių. Stūmimas (kuris truko apie valandą) man buvo pats baisiausias ir sunkiausias etapas - skauda, jėgų nėra stumti, virkštelė vieną kartą apsisukus apie leliaus kakliuką... Gydytojai ir mano vyras sako ką man daryti, o aš nieko negaliu, tik rėkiu... Taip ir prarėkiau, o 16:50 gydytojai ištraukė mano leliuką, viskas jam ok
Kirpo ir siuvo - bet tai nieko baisaus, tą patį vakarą galėjau vaikščioti
Gimdymas mano akimis - kažkas baisaus, sunkaus ir skausmingo. Skausmas primena menstruacijų skausmus, tik stipriau ir skausmingiau žymiai... Bet viską atperka gimęs mažylis

O jei ką, nebijok, gydytojai visada padės pagimdyti, pasirinkę atitinkamas priemones.
RK personalu esu labai patentinka - tiek gimdant, tiek jau po gimdymo.