QUOTE(rencius* @ 2010 03 18, 20:46)
Labukas
na ir as jungiuos i ta liudinciu bureli,jau senai taip bebuvo,siandien kapeliuose taip sukilo ryskus atsiminimai

,akys asaru priipylde ir tas begalinis ilgesio jausmas,na ir namuose ant sienos daug nuotraukyciu,o is ju taip graziai angelelis ziuri

,tik va prie MB verkti nesinori,paslapcia nubraukiau kelias asaras ir tvardausi ,geriau kai nemato tu asaru
renciuk, kaip tavo pilvukas auga? bek greiciau is to liudinciu burelio del savo stebuklelio, jam tiktai nereik mamuko prastu nuotaiku
QUOTE(Ziezulele @ 2010 03 18, 21:33)
na mano pirmasis buvo cp, tai jau šiokia tokia indikacija. Esu pasimetusi, bijau, gydytoja rekomenduoja cp. Turėsiu vizitą pas ją už savaitės, tai gal jau konkrečiau susidėliosiu savo planą. Nors žinot, kaip su tais planais kartais būna...

Na bet dabar Tinos mažutės laukiam nesulaukiam, kaip greitai jau...
kartais man net nesmagu rašyti apie save, nes nesinori dar labiau liūdinti mamyčių, kurias kamuoja ilgesys. Ir pačiai man ne visada būdavo lengva skaityti apie kitų džiaugsmelius, užsimezgusius, gimstančius kūdikėlius. Ilgai truko, kol atėjo šiokia tokia ramybė į dūšią.
Laikykimės, mamukai
Ir tau jau nedaug liko
Del nestukiu- leliuku ir liudesiuko del kitu laimes - tai man yra taip - kai kazkur kazkas pasako, kad va pagimde ar laukiasi tai suspaudzia sirdele, sukyla jausmai, akyse asaros ir pan. bet siam skyreli tokias naujienas labai su dziaugsmu priimu, kazkaip mielai ramu patampa "ant dusios", gal del to kad suteikia vilties, kad pagalvoju kad va... gal ir man taip bus ir as dziaugsios... juk joms pavyko