Tina,
Kokere, labai ačiū, kad papasakojot savo patirtį. Atsiprašau, kad sužadinau skausmingus atsiminimus.
Renciau, vai

, kaip mažuliuke tave gąsdina. Įsivaizduoju, kaip neramu.
QUOTE(bicė @ 2010 03 21, 12:38)
Carramele gavai nemazai pylos cia pas mus

. Negaliu nieko pasakyti, nes toje situacijoje tebuvau trumpai ir nebuvau spejus net isijausti nei i nestuma, nei i jo praradima, tuo metu nebuvau spejusi net suvokti ar jau laikas tam naujam leliukui. Galiu tik pasakyti, kad kaip Ziezulele sake jog mes stebuklelius kvieciames dar jiems neatejus i musu gyvenima, mes juos auginam is pradziu mintyse, jaukinames juos, todel baime ju netekti prasideda dar iki ju pradejimo, bet tikriausiai tas ruosimaisi mus paruosia ir naujam praradimui, todel nelengva islaikyti pusiausvyra tarp dziaugsmo vilties ir baimes.
Tai kas praeitus nestumus tau tebuvo teorija dabar yra skaudi patirtis ir ne tik sava, tos patirties tokios skirtingos salia taves dabar labai arti. Ir todel baime augs su savaitem, nes dabar 12 nebe riba, bet prisidedu prie kitu mergaiciu su prasymu nekurti kraupiu scenariju. Nes visu pirma tu alini savo nervine sistema tais scenarijai, o jai siuo metu ir be to tekes didelis kruvis tiek emocinis , tiek hormoninis, visu antra kiek tu tu scenariju ne bekurtum visu nesukursi, nes jiems nera skaiciaus. Nuo pat gimimo mes zmones pradedam mirti, toks musu gyvenimo biologinis tikslas. Bet jei kasdien apie tai galvotume, isprotetume, nes tada nebutu prasmes nei svajoti, jei mokytis, nei myleti.
Kadien bet kuri is musu ar musu artimuju gali mirti del netikeciausiu aplinkybiu, bet negalim vien toje baimeje gyventi. Siuo metu, su siuo nestumu tu esi viena is milijardu zmoniu, kuriems gali atsitikti netiketa nelaime, tai naujas nestumas, nauja diena, todel neklijuok jam etiketes ir nebekankink saves, tiesiog pabandyk juo dziaugtis, nes tai svarbiausia, dziaugtis ta akimirka, kuri suteikai tau laimes. Baimes neatsikratysi ir tam cia esam, kad tave padrasintume, bet negalim uz tave minciu isjungti, todel sita sunkuji darba tau reikai paciai daryti, priverstinai galbut. Ir tada kai labiausia puola baimes pabandyk susidelioti
viska apmastyti logiskai, ne apie tai kas gali buti, bet apie tai kas yra dabar, kaip tu jautiesi, kokius skundus turi, kas neramina. dali tu baimiu, turinciu konkrecias priezastis galima bandyti naikinti pkalbiais, tyrimais. Laikykis, saulele
Išties - logiškai pagalvojus, šiuo metu psichuot ir kurt siaubiakus neturiu jokios realios priežasties. Ale kartais užplaukia

Pasistengsiu, kad užplauktų kuo rečiau
QUOTE(kristulee @ 2010 03 19, 21:55)
carramele, bart gausi kaip priklauso

. ne laidot atiduos, o
po 40 nėštumo savaitės įduos į glėbį ir lieps augint
.
Kai pirmą kartą perskaičiau tą tavo frazę, tai net apsižliumbiau - taip stebuklingai tai nuskambėjo. Dabar keliskart per dieną ją sau kartoju ir ... po truputį pradedu tuo tikėti
QUOTE(kristulee @ 2010 03 22, 12:40)
merginos, įdedu Urtės nuotraukytę- pažiūrėkit į barzdą, patarkit kuom tept? jau nebežinau

.
Nelabai gerai matosi, bet lyg spuogelių tipo tas bėrimas? Priemonės su arbatmedžio aliejum gerai, "nudžiovina" pūlingus spuogus. Advantanas - gana stiprus hormoninis tepalas, veidukui nerekomenduojamas, be to, jei yra mini infekcija spuogų pavidale, gali ir nepadėti.
Iš tradicinių tepalų galbūt Fucidin čia tiktų (antibiotinis)

Su juo nėra ultra greitas poveikis, kartais tik po kelių dienų gali pasimatyt. Ir pradėjus vartot, reiktų ir tęst kursą savaitėlę, netepliot priešokiais. Yra dar Fucidin su raide H - jame sudėty prie antibakterinio tepalo pridėta ir labai silpno hormono hidrokortizono (jį trumpam ir veiduko odai galima vartot) - tai toks derinukas veikia ir priešuždegimiškai - mažina sudirgimą, paraudimą.