Angeliukų namučiai

Bet taip ir nežinia, kodėl gimdymo metu mirė?

Nezinia... Net nezinau kas is tikruju atsitiko, nes ji kaip ir gyveno para, reanimacijoj, po aparatais, bet gyveno. Tai kol gyva buvo dare tyrimus sake su vaiku viskas gerai (ta prasme kraujas geras ir kiti rodikliai), o kai paskui gavom isvadas po menesio tai pasirode kad viskas blogai, tai ir zinok kuom tiket. O mirties liudijime pirma priezastis irasyta - asfikcija

tai gal tie blogi duomenys ir gavosi nuo deguonies stokos?
iš kokio tu miesto?

Is Vilniaus.
Nezinau del ko ir nuo ko, galima aisku buvo aiskintis ir teistis, bet vaiko man tai negrazintu, o vel kelti visus isgyvenimus labai sunku.

O kodėl ėjai per visus gydytojus? Turėjai kažkokių problemų ar tiesiog norėjai įsitikinti kad viskas ok ir gali planuoti. Aš va neapsisprendžiu ar imtis žygių per gydytojus ar ne Žinau kad tai atimk begales laiko, antra vertus noreciau pradet planuoti budama isitikinusi kad esu visiskai sveika. Jei ne paslaptis kokius gydytojus perėjai?

Visoms liudesiukems po kazkaip nosytes nukabinusios visos paskutiniu metu

laikykites

Mano paaukstintas spaudimas, ir niekaip neatranda priezasties tai apsiemiau nuodugniai isityrti, Bet kad va lygtais viska istyriau o priezastis ir liko neaiski, nu dar paziuresiu ka seimos gyd. pasakys. Ir siaip pagalvojau kad gerai butu viska pasitikrint ar tikrai neturiu kokio blogio, kas galetu turet pasekme. Nes kai aiskinosi mano angelelio mirties priezasti pripaise man viska - ir mano sirdies liga ir uzdegima, kuris buvo pries menesi...

panaši ir mūsų situacija. pradžioje įrašė vieną priežastį, o po mėnesio jų taip vadinamų ekspertizių viską pakreipė kitaip. mes įsitikinę, kad netiesa parašyta, bet įrodyti yra labai sunku. kai pradėjau rinkti dokumentus, buvo be galo sunku. kiekvieną kartą išgyvenimai grįždavo iš naujo

matai kaip pas mane tai kaip tik spaudimas labai zemas. O nestumo metu tureju problemu su hemoglobinu, jau ant kritines ribos buvo. Va kiek as turiu patirties su tais vaiksciojimais pas gydytojus tai taip ir buna, vaikstai vaikstai o tikslaus atsakymo niekada ir negauni, nei kas nei kodel. Man kai laukiausi su sirdim negerai budavo, padare sirdies echoskopija, sake viskas normoje ir ka toliau vaiksciodavau vos pasivilkdama

VJ kiek žinau pas tave visi trys CP buvo, kokie tarpai tarp gimdymu?
Man tai viskas atrodo normaliai sugijo, nieko neskauda, nelabai ir jauciu kad pjauta buvau, gal vasara ar rudeniop pradet planuot leis

Sveikutes

....man tavo istorija taip primena manaja ...ir laikas panasus, tik, kad as skaiciuoju jau trecius metelius, bet ir as dangti uzsidejus buvau ir prisikalus vinim, kol nepastojau ir viskas nesusipurte ir nors tam nestumui nebuvo lemta testis, bet supurtymas padejo, dabar ikrentu i duobes, bet jau samoningai dangti ismeciau ir visus vinukus... Labai tikiuosi, kad tau duos zalia sviesa gydytojai

wizija man po antro CP Lietuvoje leido planuoti po 6-8 men, bet ne vien randas turi reiksmes. As pastojau po 10 men, bet gimdos gleivine buvo visai nepasiruosusi, todel nesivyste nestumas. Bet jei viskas gerai su ciklu ir organizmas pasiruoses nestumui, tai Norvegijoje leidzia pastori jau po 3 men, svarbiausia, kad tarp dvieju cezariu butu bent metai. Ne maziau svarbus ir psicholoiginis nusiteikimas. O ejimas per gydytojus tai noras kontroliuoti gyvenima. Ir as taip jauciausi, akd reikai visu galus isistirti, bet tiesa yra ta , kad nelaime gali islyste is pacio slapciausio kampo, todel jei nera kazkokiu skundu, kaip pvz Aniri kraujo spaudimas ar kokiu kitu blogybiu, manau ,a kd uztenka bendros apziuros, bendro kraujo tyrimo, gal but infekciju tyrimu, jei dar ju nedare niekas. Na ir ginekologo palaiminimoSekmes

rence sviesios tavo mintys, svarbiausia ju nepamirsti, kai pradedi slysti zemyn.

Eglut, realiai minties, kad turiu mirusi vaika atsikraciau tik praejus geriems metams. Tai buvo keista diena kai suvokiau, kad galvojau apie kazka kita visa diena, kad ant sirdies negulejo akmuo, kad as be jo galiu gyventi. Issigandau, pasimeciau, puoliau tiesa pasakius i panika, kad as Ja uzmirsiu...drauge pasake " tau nebereikia skausmo, kad suvoktum jog gyveni, tai tik naujas etapas..." Mes turim isgyventi ta skausma, kad galetume vel kvepuoti ir tas laikas ateis, tikrai ateis...

Kristule, kaip jusu sveikateles? Labai liudna del tavo sesers ir liudna, kad vaikuciai atribojami. KAip mamoms vaiko netektis, taip vaikams tevu netektis yra didziausia trauma gyvenime. Ir jie isgyvena ta netekti ne daug kitaip nei mes. Patark, kad nesleptu tu nuotrauku. Net jei jos sukels liudesi ir prisiminimus is vienos puses, tai is kitos puses pades jiem isgedeti. Uzmarstis cia nieko nepades, ir is vis kaip galima noreti, kad vaikas uzmirstu savo mama...Tik jie tai ne mes, jie savo emociju taip nemoka isreiskti, jie nemoka ir pagalbos paprasyti, o ir matydami, kad atminimai slepiami jie ta vertina kaip butina dalyka ne sau , o mums suaugusiems. As nezinia kiek atiduociau uz Sofijos nuotrauka ant savo stalo....

Vdapr , kad liudesio butu kuo maziau

Po kitoms liudesiukems
Didelis dekui Zvelsiukui ir ziezulelei uz gelytes, as ju taip pasisilgstu kiekviena pavasari...
Kuo grazesniu nuotaiku

*ermita* o tai turit kokiu rezultatu? kas nors paaiskejo jusu situacijoj? Suprantu kad tai nepaguos mamos jausmu, negrazins laiko atgal, bet vis pagalvoju gal ir mums reikejo pakovot.

Biciuk aciu uz gerus palinkejimus.
wizija man gine po 2 menesiu jau dave leidima planuot, pasidariau tik kraujo tyrimus, tepinelius ir infekcinius tos visokiausius (CMV, toxoplazmoze ir t.t.) Bet pati del saves norejau sirdi ir visa kas su spaudimu isityrti, nors gine ir sake kad tame mano nelaims priezstis negali but. Bet pas mane ne CP buvo.

Labutes


O Dieve.... Gaila vaikiuku...
Pas mus giminej irgi buvopanasi situacija,tik tevas uzsiaugino pats abu berniukus.Ir nuotraukos niekad neslepe.Juk tai ju mama,jie neturi pamirsti.O dabar uzaugo grazus rimti vyrai.Dziaugiuosi uz juos.



KAip greit laikas bega.....
Linkiu sulaukt leidimo


As ne VJ bet atrsysiu savo situacija... MAn buvo cp su angeliuku.Perejau visus gydytojus,pasidariau tyrimus,as buvau ir esu sveika kaip ridikas.Bet labai norejau greit planuot leliuka,tai atsarga gedos nedare. Gine,matydama mano nekantruma,nora leido palnuoti po pusmecio.O pastojau po 8menesiu. Ir viskas baigesi gerai/. O dabar sake reiks luktert ilgeliau.O kiek dar nezinom,gal uzteks metu. Noresiu dar vieno vaikelio,bet kol kas turiu kuo rupintis,tai ir laukimas neuztruks

po pirmo cz buvo praėję 10 mėn., po antro - pusantrų metų. Bet pas mane kaip sakė , įgimta, kad tokios plonos gimdos sienelės, galėčiau laukt ir 10 metų, jos vis tiek nesustorėtų. Jau pirmo nėštumo metu gydytojas sakė, kad labai plona ir trapi gimda ( operacijos metu tai pastebėjo), o trečio cz metu ji jau trūkinėjo vien nuo prisilietimo..

Beje, tyrimų prieš nėštumą nesidariau. Vaivutės mirtis nesusijusi nei su infekcija, nei su genetika.