QUOTE(JUNIGEDA2 @ 2010 05 10, 22:38)
ne viena karta skaitineju temukes apie abortus...nezinau uzpulsit mane dabar ar ne,bet man atrodo,kad aborta gali pasidaryti tik stiprus zmogus..pati auginu viena mergiote
2 vaikiukas mum butu tikra nasta
taciau zinau perlipti per save negaleciau...gyvenciau "kaip nors"bet negaleciau..tegul jis tada pats kaip nors isnyksta,bet pati tai ne...gal but taip mastau pagal tai, kaip gyvenu dabar....cia kazkas kabinejosi prie zodziu,pire to,kad istorija isgalvota..gal zmogui sunku nuosekliai reikst mintis..reikst jas teisingai..kai beproto skauda susipainioti net savo gyvenimo aprasyme labai lengva
Visiskai pritariu.Kai pagimdziau sunu sakydavau, kad pacios savo noru pasidare, taip kad ner ko gailet, bet.....po 1.5 metu musu su vyru santykiai labai paslijo, sunus buvo laba neramus (po sunkaus gimdymo) mama stipriai depresuojanti, darbo niekaip nepavyko gaut..zodziu problemu banga ir tiek. Ir stai viena salta gruodzio ryta pamaciau 2 ryskias juosteles...oi verkiau visa diena, vyras sake ka nuspresi tas ir bus, po 2-ju dienu turejo but Kaledos, ech rode 5 sav. gydytoja dave diena apsisprest nes per sventes nedirbs, nes privatus kabinetas. Paprasiau vyro kad mane visgi palydetu padaryti TAI, bet iejus praradau balsa, sesute paklause ko atvykome, siaip taip istariau kad valymo, ir tuomet vyras manes paklause: AR TU TO TIKRAI NORI, KALEDOS, PADOVANOKIM GYVYBE. Na apsipyliau asaromis ir isejom.
As labai issipleciau, bet norejau pasakyti kad nesmerkiu moteru korios, tai padare silpnumo akimirka, kaip bebutu jom tai buvo sunku, ir as joms ir autorei nuosirdziai linkiu stengtis tai pamirst, nes matyt tokia buvo tu kudikiu lemtis..
