Nu parašysiu ir aš savo istoriją. Sutarėm draugų kompanija važiuot į Vilnių. Draugė paskambina ir praneša, kad mane uo namų pričiups jos MV bičiulis, nes netoli gyvena. Žodžiu bus aikštelėj tarp PC ir kioskų, tokią valandą, su baltu autobusiuku. Na išeinu aš anksčiau, galvojau dar parūkysiu prie laiptinės, nu bet jau matau, kad vaikinukas laukia. Įšoliuoju į jo autobusiuką, šypsena gera ir sakau :
"Labas, aš ....."
Jis:
"Labas, aš Tomas", ir toliau kažką rašo savo segtuve. Tiesa, tuo metu man visai nepasirodė, kad jis būtų nustebęs
Hmz, dar pagalvojau, kad keista jog autobusiukas krovininis, kaip čia mes dabar 7 - iese į tą Vilnių riedėsim?

Tyla. Jis niekur važiuot net nesiruošia...
Sakau:
"Tai lengvai radai?"
O jis jis jau žvengdamas,-
"Nu tai taip, aš čia kasdien atvažiuoju"

hmz, geras....
Aš:
"Mmm, ir ką čia veiki?"
Jis pakelia akis nuo savo papkės, padeda tušinuką ant sėdynės ir sako:
"Va į tą baltą kioską bandeles vežu"
O Dieve dievulėliau

Nežinojau kur man lįst tą minutę
Tikrasis "baltas autobusiukas" gerokai vėlavo ir atvažiavo dar po kokių 20 min.
***Išlaikyti vynuogę šviežią kur kas lengviau nei vėl ją padaryti iš razinos***