QUOTE(renatuxaass @ 2010 03 24, 17:42)
nepraraskit tikejimo, daktarai daznai ir mum jokio optimizmo nepriduoda
oi mano tevas irgi jokio supratimo neparodo, nezinau kazkaip....net nepaklausia kaip mama jauciasi
Na kaip sakau, rytas uz vakara protingesnis- rytoj gal visiems nors truputi viskas sviesiau atrodys.
O del vyru- yra tokie tipai ju- kada neimanoma perprast,suprast.. zinokit, as ji ir kaltinu del tos mamos ligos. Tiek streso, tiek neramybes... Ir dabar mamai nera motyvacijos sveikt, kai jis nuolat salia.
Papildyta:
QUOTE(something else @ 2010 03 24, 17:43)
Iš kur konkrečiai siunčiatės?
Ambre, labai Jus suprantu. Aš taip pat dirbu tą "įpūskim visiems tikėjimo" darbą - sunkus jis. Dėl tėčio irgi sudėtinga, kalta jaučiuosi - kai liekam vienu du, jis lyg ir išsikalbėti norėtų, pasiguosti, o man viduj tarsi užsiblokuoja, pasidarau atžagari. Jis labai jautriai išgyvena, bet ir man širdy tiek skaudulių, kad dar vienas garsiai išsakytas "blogai" atrodo išsprogdins iš vidaus

O gal pakaktų mudviem tiesiog apsikabinti, gal...
Siunciames per Ebay- kita sav. turi ateiti..Yra rizika aisku, bet patikrinom buteliukus (drauges mama siunciasi is kines londone-atitinka gamintojas), apie pardaveja atsiliepimo nei vieno blogo.Na ,matysim- jei viskas gerai- pasidalinsiu tikslia info.
Vat,kad labai daug priklauso nuo tu skauduliu...kartais reikia issisakyt, kartais nutylet. Tik jie nepasimirsta. Tik Jus pati gerai zinot, kokie tie skauduliai...
Bet ligos atveju, gal tikrai vertetu apsikabinti...uzbraukti ta etapa...juolab ,kaip sakot, tetis lyg ir noretu ...
As kazkaip savo skaudulius pamirstu,o va mamytei skirtus atsimenu ir vis noriu ikasti jam uz tai.Zinau , labai negerai tai...Bet , kad va galvojau, kad ligos atveju ju bent sumazes, o pasirodo -ne...