Globėjai ir ne tik plepa toliau

eikit greičiau pas mus, kur daugiau- ten linksmiau. Džiaugiuosi, šiaip, kad nuomonė keičiasi. Pameni, sakei jau tik ne muzikuoti

Na vyresnėlį dar ir į dailę bandysim. Mažyliuką reik pradėt vedžiot muzikuot: sprendžiam: fortepijonas ar violončelė. Jis pats nori "didelės muzikos" .

bandykit, Rmantas ir Aistė buvo labai patenkinti savo dailioškės skyrium. Bandykit fortepioną, arba violančelę- muzika tikrai ir ten ir ten didelė. MEs šianden tiesiog Hendelį kankinom aiškiai jam tas vienintelis anglas ne prie širdies , bet niek, suvedėm jau su visais judesiais tą jo sarabandą. Dabar beliko nušlifuot sonatiną, labai melodinga, ir ediudėlį. Trečiadienį egzas. Duksiui yra vienas labai neblogas dalykas klasėj- taip jau nutiko jog jis vienintelis ten pianistas- kiti styginiai ir pučiamieji, bei balerūnai. Gali draugaut- jie neturi jokios konurencijos. Ir kitus pianistus pamato tik prie durų. Rudeniui naujo pianino aiškiai reiks- kažkks pašalinis garsas atsiranda, jei nepyksi klausiu rekomendacijos, nes čia aš tikras grybas. Rinksitės fortepijoną, gal mūsų mokytojai atiteksit bus smagu susipažinti.
O šiaip tai Duksio muzikinis skonis, nuo ko jis tirpte tirpsta tai Rachmaninovas. Kol kas tiek. Vėliau matysim.

O, Rachmaninovas iškrauna. matyt turi jaunuolis susikaupusios vulkaninės energijos. Manyčiau , kam artimas Rachmaninovas, tam su Hendeliu draugauti sudėtinga. Sekmes egzamine...
Mokytoją turit nuostabią. Įtariu, kad meilė Džiugui jai padiktavo svarbius sprendimus....
svarstom, ar pas Džiugo mokytoją mums prašytis, ar pas jos kolegę, ar išviso į čelę
Dėl pianino: gal ten deka įtrūkus, ar šiaip nedidelis defektas, kurį galima pašaliniti. Šiuo metu ieškau mūsų darželiui kliapuko (paprašė vedėja). Jūsų reikalas rimtesnis. Nesu pianistė, bet kiek mano kompetencijoje patarsiu, galėsiu suvest su kompetetingais meistriokais - pianistais.

Džiugas labai myli savo mokytoją, tarp jų yra ypatingas ryšys, toks...man labai labai gražus. Visada ir su Motinos diena sveikina...na kaip mamytė. O iki svarbių sprendimų manau ji atėjo pati, ir Duksis jos neišgąsdino, gal tiesiog labiau palaikančiai ir pozityviai nuteikė. Bet kaip jis džiaugiasi tais jos gyvenimo pasikeitimais, aš irgi labai tuo džiaugiuosi, jai pačiai tai davė labai daug- tiesiog tirpsta. Na reikia jį pažinot tą mano vaikį- va jis viską daro taip nuoširdžiai ir taip nuoširdžiai myli mamą. mokytojas, draugus, brolius seses ir jis pats yra labai mylimas vaikas. O dėl vidinės energijos- taip , jis toks. Galėčiau va taip pasakot ir pasakot- ir kas svarbiausi tai ne koks apakusios mamytės pergyrimas- ne, jis tiesiog toks yra. Spindi iš vidaus ir viskas. Ir vardas, kurį aš ir turėjau laimę jam išrinkti, kaip tik jo- jis Džiugas.

Alfija, graziai cia tu taip...
Mums tai irgi verciasi viskas aukstyn kojom- eis Dainius i bendro lavinimo mokykla ,mokysis pagal modifikuota, net ne pagal adaptuota programa ir ne i jokia pagalbine. Pas ji kaip pas isardyta masina-kokybiskos dalys, tik sistema dar neveikia, gal suveiks Dziaugiuosi siaip ir zvengiu is saves-as planuoju o Dievas viska griauna, sumaste mat vaika i pagalbine itaisyti. Metai labai daug pakeite, tikimes kad kiti taip pat pakeis.

neturiu lietuvisku rasmenu,nu cia mano sunus nesistengia sutvarkyt ...
Papildyta:
Ai dar as cia apie spinduliavima- nu vis kalta pasijuntu kad ne visus Dainiaus spindulius sugaudau, bet kai man paspinduliuoja visi keturi ...

reiškia nors apie vaiką mou parašyt žmogiškai . Žinai smegenys yra toks keistas dalykas, toks neištirtas ir dar toks nepažintas,kad taip jau nurašyt- nedirba ir nedirbs va neišeina ir viskas. Ir kuo tos smegenys priverstos labiau mankštintis, tuo labiau ten kažkas vyksta, pildosi tos pūslelės ir viskas. Ir jam iš tiesų tai labiausia padėjo tai, kad jo pradžia buvo su reikalavimais į prikį, kad reikalavo tų jo protinių pastangų, įsitempimo. Padėjo ir tai, kad judu labai daug laiko drauge praleidot, daug veiklos matė. Ha, netolimoj kaimynystėj gyveno šeima, maždaug tokia prie tų"aiškių"bet šiaip tvarkingi. Visi vaikai pirmam internate mokėsi- išskyrus mažiausią, nes taip atsitiko, kad ji nedirbo, vis kažur vaikščiojo, nu kad ir į parduotuvę, valyt, į polikliniką ir prasilaužė . Šešetukais penketukais baigė pagrindinę- be adaptuotos. Va taip va buvo.
Aš manau, kad tu tuos Dainiaus spinduliukus sugaudai visus, taip turiu tokį įtarimą kad tau turėtų būti skaudu, jog kiti aplinkiniai (darželyje, giminėj, pažįstami ir pan) nesugaudotų spinduliukų. Vat nesupranta. Bet jie jam ir nesvarbūs.
su tais planais jo Dievui iš mūsų planų vieni juokai. Bet kai mes ką susiplanuam jau čiamės saugiau ir aiškiau. MEs planuojam anginą operuotis šią vasarą. Kaip aš bijau tos operacijos, kaip man tie jo polipai ant stygų ramybės neduoda, bet tos glandos tokios hipertrofuotos. Kai aš pagalvoju, kad prieš operaciją reiks vėl eit pas onkologus. Bijau ir tiek.

Sunute, kad aš žinočiau kas ta deka .Žodžiu pasakė grybui protingą žodį. Duksis paskaitė- sako gal išardom ir pažiūrim žinosim. Proveržį apribojm uo, kad jau seniai tarėmės- ko nemokam pataisyt- netaisom ir neardom.

Kokie mes priklausomi nuo sistemos,nuo atskirų žmonių...
Mano pirmasis gimė 8mėn 2600gr 46cm.Augo ramus vaikas.Pirmoj klasėj buvo nedrąsus,sunkiai suprasdavo,ko iš jo norima Mokytoja pradėjo purkštauti,kad su juo nedirbs,kad reikia į pagalbinę...Gruodžio pradžioj mažių partrenkė motoroleris.Nieko baisaus,bet tikrindama sveikatą pasiguodžiau neurologei apie mokslus.Parašė pažymą,kad dėl sutrenkimo reikia poilsio,mokytis negali
O kitais metais buvo viskas geriau.Visus 12m buvo gerai,mokytojos dėkodavo,kad išauklėjau mandagų ir paslaugų vaiką.Dažnai klausdavo,ko einu į susirinkimus,jei apie mano vaiką tik gerai?Negalėjau gi prisipažinti,kad būtent tų liaupsių ir ateinu paklausyti Sūnus turi verslą,jam sekasi,daug keliauja.O aš vis pagalvoju:jeigu nebūčiau kovojus,laksčius po PPT ir kėlus protestus švietime?Jei būčiau pasikliovus "specialistų" nuomone,kad mano vaikas durnas,atsilikęs?
Matyt,tos išgyventos istorijos iš įtakoja mano baimę leisti Pupą į mokyklą-ji tokia dar kliokvarnytė,tokia verksniukė,taip bijo pasireikšti,visai nemoka už save pakovoti

as tai klausiau ne apie vaikus,suprantu kad vaikai patys turi "nusistatyti"ribas:kas ir kaip vadins,cia jau jiems nepavodovausi.tikrai savo vyriausiai niekada nesiuliau maziu vadinti sesemis,o ir mazems neliepiu/ir net nesakau,kad ji ju sesuo/taip vadinti.
as pati,kai kalbu apie savo vaikus,tai tiesiog pabreziu,kad turiu tris dukrytes...

deja vaikai daznai skausmingai reguoja i naujus seimos narius:ar tai butu vaikai,ar naujas mamos draugas.mano vyriausia labai jautriai suregavo,kai jos tevas susilauke sunaus,buvo gaila i ja ziureti,akivaizdus pavydas!jos reakcija i musu nora psiimti mergaites irgi buvo priesiska:jus ka galvojat,kad cia suniukas,cia juk visam laikui...bande mus paaukleti,suprasciau jei jei butu 12,bet paauglyste jau praeityje...
gal del to kaip tik lengviau,nes pamazu subrendes zmogus su tuo susitaiko,ramiai viska pergalvoja.paauglys galetu pradeti maistauti,juk tiek laiko jis buvo vienas dievas namuose!
man tiesiog idomu,jei zmogus pristatydamas vaika svetimiems sako:cia mano globotinis...vat kodel jis taip sako,kokiu jausmu vedinas!?

musiske vakar pareiske,kad pasiilgo seses ir kad jai vienai liudna "tenai"/vaiku namuose/,pries tai nepamirso dar karta perklausti kuriam laikui jos cia apsigyveno.kai vel pasakem:kad visam laukui,tada uzsimane pas sese...brolio ji kazkodel neprisimena,matyt nelabai spejo pabendrauti.
na ka tetis pazadejo kad vaziuosim aplankyti.man tai aisku,kiek neramu,bet atrodo kad jos jau"tiki" kad jus niekas niekur neisves.
tas "palikimo"jausmas gyvena ju sirdutese,bet as taip dziaugiuosi kad mes tieeek daug ismokom per siuos metus!ne vaikai,o mes,nes daugiau save turi "mokyti",vaikams tai iseina savaime.
tikrai,klausai ju zaidzianciu ir supranti,kad oi nevisada esi teisi!jos kazkokios tvarkinguoles pas mane,del to irgi maziau problemu buna.tiesiog nereikia sukauti kad susitvarkytu.vyresnele is vis tokia atsakinga mergyte,kad as kartais stebiuosi,bet va su per dideliu "rupesciu" del sesers tenka kovoti.jei as "nespejau",tai viskas sesei turi buti sureguliuota...dar ir patikrina.
ji tikra gudruole,nes mes jau ismokom visa abecele,skaiciuojam...iki kiek netingim,bet man keista kad jos su didziausiu malonumu pjausto vabalus,traisko sraiges...man tai labai keista,suprantu kad berniukai kartais turi "toki potrauki",bet mergaites?!ir nepadeda nei sakymas,kad gyvuneliui skauda,nei kad gali ikasti.

Sri lanka - apie sraiges - jos pačios per daug žiaurumo yra patyrę, kad galėtų gailėti kitų.. taip yra. Mano braškė nuosavai katei įgnybia, kai kuo nors nepatenkinta. pvz. supavyduliauj (TAIP ) kad toji sėdi ant kelių...

as kaip ir suprantu tai,bet mazoji tai lelytes supa,migdo,dainuoja lopsines.na zodziu "tikra mama".o skaiste labiau"stengiasi"itikti,jei tai patinka suaugusiems,jei jie ta mato.kartais sunku suvokti:ar cia charakteris ar gyvenimas taip pakoregavo/tikriausiai ir viena ir kita/ji nemoka bendrauti su sau lygiais,bendraamziais ir jei lieka viena irgi nemoka zaisti,tiesiog vaiksto paskui arba laukia kol pasakysi kuo uzsiimti.
jauciu,kad reikia ja kuo maziau kontruoliuoti,reikia leisti jei paciai"apsispresti".dabar ji vis"bijo" ka nors ne taip padaryti,bijo neitikti.
zinau viena,labai svarbu neperlenkti lazdos su pamokymais ir kontrolem.
prisimindama savo vaikyste galiu pasakyti,kad ji buvo laiminga,bet dabar puikiai suvokiu,kad tai kad tevai viskuo rupinosi nebuvo pats geriausias ju sprendimas ir ta ju suteikta"laisve" profesijos pasirinkime...tai gali priimti kaip laisve,bet protingi pamokymai irgi reikalingi.tik negali to kisti per prievarta,turi moketi tai pasakyti.
jo,sunku buti tevais!
mane irgi,zinok.apima liudesys arba pyktis,kai atrodo tiek kartu buvo apie tai kalbeta,bet 100 karta tas pats...bet kai vyras pradeda pasakoti ko jie prikresdavo vaikysteje,tai as isvis noriu uzsikimsti ausis
,bet tai padeda apsiraminti-tai vaikyste ir viskas bus:victory:

na, kaip visada mano -atvirkštukė su bendraamžiais - mėgstama, mylima, o vat suaugusieji, ypač arčiau, ypač bandantys ką nors aiškinti.. vargeli vargeli, kas laukia mokykloje...