Lina, labai gaila... Tik tu nepasiduok! Nieko nepakeisi, yra kaip yra. Susidraugauk su skausmu ir jis pasitrauks. Teisingai - jis nepasimirš, bet skaudės mažiau, čia faktas.
Kai man taip nutiko, iš pradžių negalėjau su tuo susitaikyt, žliumbiau ir nieko matyt nenorėjau. Mamos su vežimėliais ir maži vaikai išvis varė į neviltį - negalėjau jų matyt. Net į lauką buvo sunku išeit, nes buvo vasara, pilna vaikų ir pilvotų mamų (beje man tai nutiko irgi liepos 31). Paskui nusiraminau, bet iš miegų pažadinta galėjau pasakyt, kiek dabar mano vaikeliui būtų laiko. Dabar jau geriau: neskaičiuoju, mažiau galvoju ir nebežliumbiu
Viskas susitvarkys, pamatysi. Patikėk, nors dabar šitie žodžiai skamba labai banaliai. Tik nebūk viena, neužsidaryk nuo pasaulio.