Mano vaikas hiperaktyvus 7

tikrai šaunu, kad užsuka, o dar jei patiritimi pasidalins iš vis liuks





aš iš karto daviau dvi per diena ryte ir vakare ir dabar taip geria mums užtenka. nes iš anglijos už 360 kapsulių sumokėjau 160 lt arba 40 svarų. vistiek tikrai labiau apsimoka juos veštis iš kitur, lietuvoje kainos nesveikos


Papildyta:




matai aš per tiek metų jau nebekreipiu dėmesio į verkima būdavo taip įsiverkia, kad išberia, apkabini ir klausi ar reikėjo šitaip klykti, vistiek reiks padaryti ką reikia, o jis man sako ne nereikėjo tik tfu tfu galvos nebedaužo į siena ar į žeme isterijos metu
va grįštu pirmadienį namo randu verkenti sakau kas yra sako negaliu susikaupti mokytis sakau, kad jau vakaras net suaugusiam tokiu laiku sunku susikaupti, o tu vaikas. tai jis man pradėjo porinti, kad gal jau vaistų reikia, sakau tada sėdžiam ir paskaitom kartu, parodyk ar sunku, paskaitė gana neblogai, sakau o čia reikėjo tokios isterijos jei negali vienas pareinu aš ar mano draugas ir kartu galima mokytis. prirašiau tiek, tikiuosi aiškiai
o verkimas, nežinau pas mus kas diena o dėl sisiojimo, kiekvienas stresas veikia, mano vaikis kelias dienas į kelnias nenueina iki toleto kodėl taip ir nesupratau, vėl viskas gerai
aš vat tik apsidžiaugiau, kad viskas nurimo, tai randame nuo muzikinio centro du pultus kur baterijos pripilta su moment klijais kliausiu kodėl, sako buvau supykęs ant draugo todėl ir padariau kažin ar suprato, bendėme aiškinti, jei pyksti ant draugo tai nereikia mums visiems kenkti jei taip negerai pasiimk savo sena pagalve ir ją mušk ar kandžiok. vien žo, žaidimo pultelių laidai nukarpyti kas bus kai aš grįšiu į darba kol dar esu namie lyg ir nieko, o toliau

Mano vaikas labai į daug ką reaguoja verkimu, ir namie ir darželį, tada jį pravardžiuoja bliuvium , boba ir pan... Na kažkaip reaguoja būtent verkimu. Lauke vis girdžiu verkiantį, nes kažkas nežaidžia, kažkas kažką nori padaryti, arba ne taip padaryti, kai ne pagal jį vyksta vėl dūdas paleidžia.... Atrodo lyg būtų pastrigęs kažkur 3-jų metukų amžiuje

Emocine raida kai veluoja, o tokiems vaikams ji daaznai veluoja, tai tokia israiska pas mus irgi arba verkimas arba riksmai..nors dabar kol kas dar nieko po vasaros.
Pamenu pas mus buvo kieme berniukas...nu emociskai traumuotas jis, nes tevas paliko seima dar jam meutku nebuvo..tai tas vaikas atsitodavao viduryje kiemo ir klykdavo, kiek gerkle leidzia o gyveno jis virs musu, tai kai namie klykdavo, arba dauzydavosi as gyvendavay univerkeje, nes mokytis namie buvo be sansu

toks jausmas, kad verks visada gatvėje, prie žmonių, visur
kažin ką žmonės galvoja, kai mano vaikas klykia nors tokia paguoda, kad jau maudantis nebeklykia

as tai uzsakiau is BOOTS.CO.UK ten nera pristatymo mokescio

Nepabėgom, tiesiog, matyt, Dievulis atvėrė mums langą,kai aplink visi uždarinėjo duris. Neieškojom tokios galimybės, net nesvarstėm. Ir tik tada, kai vyrui pasiūlė darbą Švedijoje, pradėjome domėtis, o kaip gi šioje šalyje su vaikais turinčias problemų.


Su maniškiu irgi, tik tokiu būdu galima susitarti. Ir kitaip, nei čia daugelis hiperiukų, maniškis niekada nebuvo verksniukas.


Bet jei vyresnis brolis neturi bėdų, tai gal gerai, kad jaunėlis jį kopijuoja

Ir sveika prisijungus

Panašiai....o dar susigūžia, toks vaizdas kad mušam, baram nuolatos...
Maudytis didelė problema nebuvo, tik galvos plovimas kėlė rūpesčio.



Džiaugiuosi ir šiek tiek ( nu meluoju, nu daug , labai daug) pavydžiu , kad pasiūlė darbą.

o kai pradeda klykti, jūs jį raminate maniškis taip elgdavosi, kad gautų paguodos ir užuojautos, o kai nekreipdavai dėmesio, staiga ir nustoja verkti.ramindavau tiktai kai save drasko ar daužo, visai kitais atvejais pasakau kai išsiverksi ateisi ir pasikalbėsime.

Pagal situaciją. Labai keblu atsakyti. Niekada nereaguodavau į kritimus ant žemės, kai būdavo mažesnis, krisdavo nuolat, lauke, namie...visur. Lauke paimdavau už rankos pendelį į užpakalį, kitoj rankoj koks pirkinių krrepšys ir pasispardydami namo kaliaudavom. Namie peržengdavau, jis vėl prieš akis blink ant žemės, aš vėl peržengiu.
Dabar visaip. Kartais tvirtai paimu už rankos nuvedu į jo kambarį, jis atgal ...ir t.t. Kartais pati apsisuku išeinu. Kartais stipriai apkabinu ir palaikau, pasispardo, po to apsikabina ir nurimsta...Visaip mes.
Mane labiau neramina verkimas daržely, lauke, tokiu būdu jis pasirodo kitiems silpnas, tada su juo nedraugauja O namie mes jau kaip nors

aš taip pat darydavau, tik jei krisdavo ar klykdavo parduotuvėje, ar užsispiria ir rėkia nori vieno daikto o aš sakau ne, o jis rėkia, tada viska mečiau, nepirkau nei jam nei sau, pendelis į subine ir bėgo namo. žiauru, na bent jau nebekrenta, o tik verkia
va taip ir žaidžiu.

va dabar parėjas iš mokyklos stovi ir verkia klausiu kodėl, ogi, kad vaikas tyčiojosi iš jo ir jis nesusilaikė ir susikeikė baisiai prie visų, tai lauksiu ar paskambins bet anas vaikas ir ne ką geresnis, na lauksim pasekmių, bet jau geriau, kad nemeluoja, o gal

Labai gerai, kad pasakoja, nes ko vyresnis hiperiukas, tuo labai paskesta meluose, maniskis jau taip buvo priprates, geriau viska nuslepsiu, mes jam visa laika aiskinome, kad geriau viska papasakoti, kaipbebutu skaudu ar apmaudu, bet tai tiesa, viska isnagrinesime, patarsime, kaip elgtis, bet tada jis ismoko taip papasakoti, kad visi visada kalti, o jis vienas nuskriaustas, nezinau as irgi kaip su tais ragais ju maniskis irgi kaip buvo mazas krisdavo visur, kai tik negauna norimo paskui ismokau vienos bausmes, uzdarau i kambari ir duodu issiverkti, bet geriau, kai kambarys yra rakinamas, verkdavo iki beprotybes, pet kai jis pats nusiramina budavao daug geriau, negu visaip pataikaujant ar musant
vienu zodziu tikiu ir zinau, kad visi hiperiuku tevai yra isbande begale metodu auginant vaikus, kazkaip aklai tikiu, kad pavyks isauginti ji doru zmogumi
p.s.
siandien bibliotekoje radau knyga Jan-Uwe Rogge "Vaikams reikia ribu" paskaitysiu, gal ten kokiu neblogu metodu rasiu

tu juokauji, mano vaikas taip moka meluoti nuo pirmos klasės, viska išsigalvoja taip kad aplinkiniai kalti, o jis ne. ką manot jis čia tiesa pasakė viska sužinočiau nuėjusi į mokykla iki tiek primeluodavo, kad kai pagauni, arba kol pagauni meluojant ar kažką pridirbus, jis save suėda iš vidaus, kelnes prisioja, lova šlapia, vaikšto per miegus, kol atkapstau kas nutiko ar ką padarė o kai randi, tada jau jis nuskriaustas, kad radai, akys stiklinės arba ašaros kibirais. vien žo uždara grandinė nors sako dabar kad stengiasi nemeluoti, o aš bandau patikėti, nes kitaip mano vaikis neturės tikslo dėl ko stengtis, jo savivertė tokia maža nors suvokiu, kad man širdyje neramu ir laukiu kol paskambins iš mokyklos