Mano metu ir 5 men. panele jau nuo gimimo nelengvo charakterio, be to auga viena, nemazai laiko praleidzia su mociutem, prosenele, kurios pildo kiekviena uzgaida. Todel oziukai atsirado jau kokiu 9 men. O dabar tiesiog visas vaidinimas surengiamas >

Visu pirma jokiu budu neparodyti, kad nerviniesi, pyksti. Reikia kalbet ramiu balsu, laikytis savo nuostatu. Nes dabar jau toks amzius, kad nebeuzkalbinsi, nebenukreipsi demesio, viska parselis prisimena

Namie paprasciausiai pasakau: jei tu tokia, mama iseina, atsistoju ir iseinu, tada aisku pradeda raudot: mamyte, neiseik. Po poros min. jei pati neateina, griztu. Tada paprastai su dziaugsmu apsikabina, sako: myliu mamyte koki 100 k. ;D As susileidziu irgi ir baigiasi visi oziai ;)
Lauke kai uzsioziuoja, kad pvz. neis ten kur as vedu, ar rankos neduoda einant per gatve, paimu ir nusinesu. Tada aisku spardosi, rekia, bet tai trunka gal kelias min. Po to nusiramina, stengiuosi parodyt ka nors idomaus, ar pazadu, kad po to nueisim ten, kur ji nori.
Vienintele paguoda, kad kuo toliau, tuo tie oziai trumpiau trunka, vis lengviau sekasi issiaiskint, susitarti. Taigi turbut einam teisingu keliu ;) Bet mamai kantrybes tai daug reikia, ir dar nervu geleziniu.